TERMINAI
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/terminas.php?TeId=553&back=home
TERMINAS: STOGAS
APIBRĖŽIMAS: Pastato viršaus užbaigimas.
PLAČIAU APIE TERMINĄ:
XV XVI a. medinių bažnyčių stogai būdavo keturšlaičiai, o vėlyvesnieji (XVII XIX a.) - dvišlaičiai. Populiariausia stogų danga - gontas. Neturtingos, ypač evangelikų reformatų bendruomenės, savo kulto pastatus dengdavo šiaudais. Reti būdavo lentiniai ir čerpių stogai.
AUKŠTESNI LYGMENYS: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai
ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI
SUSIJĘ TERMINAI:
FRONTONAS
GONTAS
GEGNĖ
FASADAS
SKLIAUTAI
ATITIKMENYS:
ang. Roof
NMR Components Thesaurus. Prieiga per Internetą. .Art and Architecture Thesaurus. Prieiga per Internetą: .MDA Archaeological Objects Thesaurus. Prieiga per Internetą: . KITKAUSKIENĖ, L. KITKAUSKAS, N. Anglų - lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas. Vilnius: 2004.
rus. Kрыша
Lietuvių - Rusų kalbų žodynas. Vilnius: 1988.
lenk. Dach
KALĖDA, A. Lietuvių-lenkų kalbų žodynas = Słownik litewsko-polski. Vilnius : Mokslas, 1991.
vok. Dach
KOCH, W. Baustilkunde. Munchen: 1994, s. 425.
TERMINO ŠALTINIAI:
Stogas. Iš Universalus meno žodynas. Nuo seniausių laikų iki dabarties. Kaunas: 1998, p. 439.
BERTAŠIŪTĖ, R. Lietuvos kaimo trobesių sienų ir stogų regioniniai savitumai. Iš Liaudies kultūra, Vilnius: 2003, Nr.3, p. 17-25.
Stogas. Iš Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: 1984, t.13, p. 834-836.
ČERBULĖNAS, K. Senoji lietuvių liaudies medinių pastatų konstrukcija. Iš Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius: 1958, t.1, p.73-94.
LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos renesansinių pastatų mūro medžiagos ir technika. Iš Architektūros paminklai. Vilnius: 1977, T.4, p. 15-25.
LEVANDAUSKAS, V. JANKEVIČIENĖ, A. Lietuvos gotiškų gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų mūro medžiagos ir statybos technika. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1978, t. 5 (3), p. 61-73.
LEVANDAUSKAS, V. Plytų rišimo būdai ir architektūros paminklų datavimas. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1981, t. 7 (2), p. 3-11.
LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos aptvarinių pilių mūro technika ir medžiagos. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai. Vilnius: 1974, t.4, p. 432-447.
RACKEVIČIUS, G. Vilniaus Aukštutinės pilies stogai XV a. pradžioje. Iš Iš baltų kultūros istorijos. Vilnius: 2000.
KITKAUSKIENĖ, L. KITKAUSKAS, N. Anglų - lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas. Vilnius: 2004.
LEVANDAUSKAS, V. Lietuvos bažnyčių stogo konstrukcijų raida. Iš Kultūros paminklai. Vilnius, 1994, t.1.
PAVYZDYS:
Liaudiškų stogų visas formas galima pamatyti Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse; mūrinės statybos svarbiausios stogų formos: Vilniaus Arkikatedra Bazilika, Teatro, kino ir muzikos muziejaus pastatas Vilniuje, Vilniaus Šv. Dvasios cerkvė, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia; Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvė, Trakų pilis.
ILIUSTRACIJA: Stogas. Iš Universalus meno žodynas. Nuo seniausių laikų iki dabarties. Kaunas, 1998, p. 439. BERTAŠIŪTĖ, R. Lietuvos kaimo trobesių sienų ir stogų regioniniai savitumai. Iš Liaudies kultūra, Vilnius: 2003, Nr.3, p. 17-25.
PASTABOS:
STRAIPSNIO AUTORIUS: Rimvydas Laužikas 2004-10-23 astro@moletai.omnitel.net
8-383-45424; 8-610-97107.
©: Sukūrimas, Rimvydas Laužikas Lietuvos istorijos institutas
Atgal