Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

VAIZDAI

Player

http://old.aruodai.lt/upload/20111105184107009659a%20copy.JPG

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vaizdas.php?VId=17383&back=home

PAVADINIMAS: Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinės perkasos bendras vaizdas

ORIGINALI ANTRAŠTĖ: Vilnius, G. kalno papėdė. Žemutinis grindinys nuo stogo

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | ARCHEOLOGIJOS TYRIMAI | PERKASA

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | ŪKINĖS VIETOS | TRANSPORTO VIETOS | KELIAS Akmenų grindinio fragmentai – kelio liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai | PAMATAI Nuotraukos viršuje matosi Šv. Barboros bažnyčios fasado pamatai.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | ŪKINĖS VIETOS | TRANSPORTO VIETOS | KELIAS Po akmeniniu grindiniu atidengiamas antras medinis grindinys.

RŪŠIS: SKAIDRŪS VAIZDAI | NEGATYVAI

FIKSUOTOJAS: Adolfas Tautavičius

FIKSAVIMO METAI: 1960

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčia), Pilies kalno šiaurinė papėdė.

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

ARCHYVINIS ŠALTINIS:
LIIR (Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas) | Fototeka (Archeologijos), Nr. ng. 9659a

DUOMENŲ RINKINYS ARUODUOSE: Vilniaus Žemutinės pilies 1960 m. archeologinių tyrimų duomenys [LIIR F.1–92, 226]

SUSIJĘ ASMENYS: Adolfas Tautavičius 1960 m. Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios), Pilies kalno šiaurinės papėdės archeologinių tyrimų vadovas.

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinės perkasos bendras vaizdas

PASTABOS: Negatyvas (ng. 9659a) neturi atskiros antraštės registracijos knygoje ir yra priskirtinas prie ng. 9659, kuris turi antraštę "Vilnius, G. kalno papėdė. Žemutinis grindinys nuo stogo". Archeologinių tyrimų ataskaitoje (LIIR F.1–92, p. 13) tirta perkasa įvardijama kaip "Ploto pietvakarių tąsa". Pietvakarių perkasa ir jos tąsa toliau bus vadinamos pietvakarių perkasa.

Atgal