|
VAIZDAI Player http://old.aruodai.lt/upload/20111111190928009679a%20copy.JPG
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vaizdas.php?VId=17558&back=home&back=home&back=home PAVADINIMAS: Gelda Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje ORIGINALI ANTRAŠTĖ: Vilnius, G. kalno papėdė. Gelda šalia II medinio grindinio KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | BUITIES DAIKTAI | INDAI | MEDINIS INDAS | SKOBTAS INDAS | GELDA KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | ŪKINĖS VIETOS | TRANSPORTO VIETOS | KELIAS Antras medinis grindinys. KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai | STULPAS Nuotraukos viršuje matosi keturkampio stulpo liekanos. KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | STATYBINĖS MEDŽIAGOS | AKMUO KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | Tyrėjai | TYRIMŲ DALYVIS RŪŠIS: SKAIDRŪS VAIZDAI | NEGATYVAI FIKSUOTOJAS: Adolfas Tautavičius FIKSAVIMO METAI: 1960 IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčia), Pilies kalno šiaurinė papėdė. FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: ARCHYVINIS ŠALTINIS: DUOMENŲ RINKINYS ARUODUOSE: Vilniaus Žemutinės pilies 1960 m. archeologinių tyrimų duomenys [LIIR F.192, 226] SUSIJĘ ASMENYS: Adolfas Tautavičius 1960 m. Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios), Pilies kalno šiaurinės papėdės archeologinių tyrimų vadovas. SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gelda Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje PASTABOS: Negatyvas (ng. 9679a) neturi atskiros antraštės registracijos knygoje ir yra priskirtinas prie ng. 9679, kuris turi antraštę "Vilnius, G. kalno papėdė. Gelda šalia II medinio grindinio". Archeologinių tyrimų ataskaitoje (LIIR F.192, p. 13) tirta perkasa įvardijama kaip "Ploto pietvakarių tąsa". Pietvakarių perkasa ir jos tąsa toliau bus vadinamos pietvakarių perkasa. ©: Kolekcija: Lietuvos istorijos institutas |