VAIZDAI

Player
http://old.aruodai.lt/upload/20120103204144009901b%20copy.JPG

Žiūrėti Žiūrėti vaizdo įrašą

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vaizdas.php?VId=20715&back=home

PAVADINIMAS: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

ORIGINALI ANTRAŠTĖ: Vilnius, G. kalno papėdė. Trečio kelio grindinio išilginiai rąstai iš PV, matosi I ir II pastatų likučiai

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | STATYBINĖS MEDŽIAGOS | RĄSTAS Nuotraukoje matosi išilginiai rąstai nuėmus trečiajį medinį grindinį.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | ŪKINĖS VIETOS | TRANSPORTO VIETOS | KELIAS Virš gulekšnių matosi trečias medinis grindinys.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | STATINIAI | pagal statybines medžiagas | MEDINIS STATINYS Nuotraukos kairėje pusėje matosi medinio pastato (1) liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | STATYBINĖS MEDŽIAGOS | LENTA

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | ŪKINĖS VIETOS | TRANSPORTO VIETOS | KELIAS Nuotraukos viršuje, virš gulekšnių, matosi akmenų grindinio fragmentai – kelio liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINIAI RADINIAI | ARCHITEKTŪRINIAI RADINIAI | konstrukcijų elementai | PAMATAI Nuotraukos viršuje, dešinėje pusėje, matosi Šv. Barboros bažnyčios fasado pamatai.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | ARCHEOLOGINĖS VIETOS | GYVENAMOSIOS VIETOS | STATINIAI | pagal statybines medžiagas | MEDINIS STATINYS Nuotraukos dešinėje pusėje matosi medinio pastato (7) liekanos.

KLASIFIKACIJA: ARCHEOLOGIJA | Bendrosios sąvokos | ARCHEOLOGIJOS TYRIMAI | PJŪVIS

RŪŠIS: SKAIDRŪS VAIZDAI | NEGATYVAI

FIKSUOTOJAS: Adolfas Tautavičius

FIKSAVIMO METAI: 1960

IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Vilnius, m., , Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr., Lietuvos Respublika Vilniaus Žemutinės pilies teritorija (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčia), Pilies kalno šiaurinė papėdė.

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ:

ARCHYVINIS ŠALTINIS:
LIIR (Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas) | Fototeka (Archeologijos), Nr. ng. 9901b

DUOMENŲ RINKINYS ARUODUOSE: Vilniaus Žemutinės pilies 1960 m. archeologinių tyrimų duomenys [LIIR F.1–92, 226]

SUSIJĘ ASMENYS: Adolfas Tautavičius 1960 m. Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios), Pilies kalno šiaurinės papėdės archeologinių tyrimų vadovas.

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

SUSIJĘ ĮRAŠAI: Gulekšniai po trečiuoju mediniu grindiniu Vilniaus Žemutinės pilies (Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios) 1960 m. pietvakarinėje perkasoje

PASTABOS: Negatyvas (ng. 9901b) neturi atskiros antraštės registracijos knygoje ir yra priskirtinas prie ng. 9901, kuris turi antraštę "Vilnius, G. kalno papėdė. Trečio kelio grindinio išilginiai rąstai iš PV, matosi I ir II pastatų likučiai". Archeologinių tyrimų ataskaitoje (LIIR F.1–92, p. 13) tirta perkasa įvardijama kaip "Ploto pietvakarių tąsa". Pietvakarių perkasa ir jos tąsa toliau bus vadinamos pietvakarių perkasa.

©: Kolekcija: Lietuvos istorijos institutas

Atgal