VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=10706&back=home&back=home

VIETOS VARDAS: Dvirėžiai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Jūžintai sen.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 2 294-145 Pasaka AT 720 – Pasaka ruduolėlia
Senelis ir bobelė turėjo sūnų ir dukterį. Kai bobelė numirė, senelis vedė laumę raganą. Laumė seneliui liepė sūnų papjauti, mėsą išvirti ir jai atiduoti. Tėvas sūnų išvedė į mišką, o raganai išvirė kiškį. Laumė valgė kiškio mėsą, o kaulus mėtė per langą – juodvarnis atlėkė ir pasakė, kad ji valganti ne sūnaus, o kiškio mėsą. Senelis nuėjo miškan ir papjovė sūnų. Laumė jo mėsą valgė, o kaulus per langą mėtė – juodvarnis pasakė, kad ji valganti sūnaus mėsą. Sesuo brolio kaulus surinko ir sudėjo į ruduolėlio (rudgurklės) gūžtą. Pavasarį ruduolėlis iš kaulelių išperėjo gražų berniuką. Berniukas miške įlipo į eglę. Pamatęs atvažiuojant gelumbių pirklį, padainavo, kad jį tėvas papjovęs, laumė ragana prarijusi, sesuo kaulelius surinkusi, o ruduolėlis išperėjęs. Pirklys numetė jam gelumbių, kartūnų ir kitų daiktų. Kai pro šalį važiavo žmogus su vežimu girnų, berniukas vėl uždainavo – žmogus jam išmetė girnapusę. Berniukas viską pasiėmė ir, užlipęs ant tėvo gryčios, pradėjo dainuoti. Pamotė podukrai liepė jį nustumti, bet sesuo brolį pažino ir jis jai numetė visokių dovanų. Kai berniukas vėl uždainavo, išlindo laumė – berniukas jai ant galvos užmetė girnapusę ir užmušė. Tada berniukas nulipo, ir gyveno visi laimingai.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 295-146 Pasaka AT 451A – Apie seserį, kaip ana važiava viešėtų
Kartą viena moteris išvažiavo paviešėti pas brolius ir su savimi pasiėmė kiškelį. Važiavo keliu, kurio šonais upė tekėjo. Toj upėj laumė ragana, geldoj sėdėdama, plauiojiė ir kvietė pasimaudyti, sakydama, kad ta upė pienu plaukianti, o kita krauju tekanti. Sesuo paklausė kiškelio ir nesimaudė, bet, kai ragana jį nužudė, nuėjo maudytis – laumė ragana apsirengė jos drabužais. Sesuo apsivyniojo tinklu ir įsėdo į vežimą. Broliai laumę raganą priėmė kaip seserį. Laumė brolių seseriai liepė eiti ganyti arklių. Atskridusi gegužė pakukavo, kad broliai mylintys laumę raganą, o jų sesuo arklius gananti. Jaunesnysis brolis nuėjo pas laumės tarnaitę padėti arklius ganyti. Tarnaitė pasakė esanti jų sesuo. Broliai išsmalavo arklį ir liepė laumei raganai jam šerti – ta šėrė ir prilipo. Arklys lakstė, kol laumei raganai kaulus išbarstė. Jei žiemą giedrą dieną saulei šviečiant sniegas blizga – tai laumės raganos taukai blizga.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal