VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=10881&back=home

VIETOS VARDAS: Kamajai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Kamajai sen.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Antonimų pora [arklys–uodas]
Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša. Daug [šimtas] uodų ir arklį papjauna.
„Lietuvių kalbos žodynas“ 19 t. (patarlė)

Antonimų pora [arklys–uodas]
Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša. Daug [šimtas] uodų ir arklį papjauna.
„Antonimų žodynas“ (patarlė)

Antonimų pora [arklys–uodas]
Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša. Daug [šimtas] uodų ir arklį papjauna.
„Lietuvių tautosaka“ (patarlė)

Antonimų pora [arklys–uodas]
Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša. Daug [šimtas] uodų ir arklį papjauna.
„Lietuvių kalbos žodynas“ 17 t. (1 patarlė)

BsTB 11 407-35 Pasakojimas apie A. Strazdo vargingumą ir nekanoninį išpažinties klausymą [Blogiau už neturtėlį]
Kunigas Strazdas buvęs menkos sveikatos, dažnai vaikščiodavęs po laukus. Susitikęs žmogų einantį bažnyčion išpažinties, atsisėsdavo ant akmens, išklausydavo nuodėmes, duodavo išrišimą ir liepdavęs eiti bažnyčion, o pagrįžęs iš lauko, duodavęs Švenč. Sakramentą. Kai reikėdavę važiuoti kalėdoti, pasisamdydavo arklį, rogėse pakinkytą, užsisėsdavo ant šiaudų kūlio, rudinę susijuosęs, ir važiuodavo blogiau už patį neturtėlį. Susitikęs pakeliui važiuojantį kokį nors žmogų, visados išsilenkdavęs iš kelio.
2002 redaguota versija [Blogiau už neturtėlį]

BsTB 11 407-36 Pasakojimas apie skambinimą varpais už gyvą kleboną ir jo turto dalybas [Laikysiu už numirusį]
Kartą klebonas turėjo išvažiuoti. Kunigui Strazdui pasakė, kad tikrai grįš už trijų dienų, jei ne – galįs nors ir už dūšią skambinti. Praėjus trims dienoms klebonas negrįžo. Strazdas liepęs skambinti už klebono dūšią. Parapijiečiams susirinkus atlaikęs mišias su egzekvijomis. Giminės pasidalijo turtus. Kelioms dienoms praėjus grįžo klebonas gyvas ir sveikas. Jis labai pyko ant Strazdelio.
2002 redaguota versija [Laikysiu už numirusį]

BsTB 11 408-37 Pasakojimas apie A. Strazdo gerumą ir dosnumą [Pasilikdavo be skatiko]
Kunigas Strazdas baudžiavos laikais nesišalinęs nuo vargdienių, juos jis mokė skaityti, dainas dainuoti, dalindavosi ir paskutiniu skatiku: gaudamas už bažnytines apeigas, jis nesidėdavęs kišenėn, bet tuojau atiduodavęs už save neturtingesniems, pasilikdamas patsai be skatiko. Todėl dažnai tekdavę jam likti ir be pietų. Vilkėdavo lopytą rudinę, jam nerūpėjo turtų susikrauti, po jo mirties viskas, ką turėjo, buvo sukainota į 50 rublių. Ir dabar galima išgirsti dainuojamas jo dainas, minint jį kaip linksmą ir geros širdies žmogų.
2002 redaguota versija [Pasilikdavo be skatiko]

BsTB 11 408-38 Pasakojimas apie vyskupą, kuris liepė klebonui pašventinti kapus [Palaidotas nešvęstuose kapuose]
Kunigai ir ponai nemėgę kunigo Strazdo už prasčiokų mokymą lietuviškai. Jam mirus, jo kūną palaidojo nešvęstuose kapuose, kur seniau pakaruoklius laidodavę. Vėliau vyskupas, sužinojęs, kad garsiosios giesmės „Pulkim ant kelių“ autorius palaidotas nešventintose kapinėse, liepė klebonui tuojau kapus pašvęsti. Tada parapijiečiai susidėję ir kapus apmūriję, o vėliau paminklą pastatę.
2002 redaguota versija [Palaidotas nešvęstuose kapuose]

Atgal