VIETOVĖS
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=12185&back=home
VIETOS VARDAS: Trumpaičiai 
ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)
AUKŠTESNIS LYGMUO:
Rudiškiai sen.
ČIA GIMĖ:
Slančiauskas, Matas
Grigutis, Pilypas
Narvydas, Pranciškus
Slančiauskaitė, Kristina
ČIA MIRĖ:
Slančiauskas, Matas
Grigutis, Pilypas
Slančiauskas (tėvas), Mateušas Tadeušas
Slančiauskienė-Čeputytė, Barbora
ČIA PALAIDOTAS:
Slančiauskas (tėvas), Mateušas Tadeušas
Slančiauskienė-Čeputytė, Barbora
SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Sakmė KLPTK III p.241 Takmakas
Žmogus nesuprato, kad tabokmalis yra takmakas. Pasivertęs vilku tuo takmaku buvo primuštas.
1975 redaguota versija
Sakmė KLPTK III p.241 Takmakas
Žmogus nesuprato, kad tabokmalis yra takmakas. Pasivertęs vilku tuo takmaku buvo primuštas.
Originalus M. Slančiausko rankraštis
Padavimas apie Luponių piliakalnyje (Šiaulių r.) esančią pilelę
Ponaitis piemenę nusivedė į Luponių pilelę. Ten jai liepė riešutus malti, žvirgždą grūsti. Piemenaitė nepamalė, nepagrūdo.
Padavimas [Luponių kalnas]
Padavimas apie Luponių kalną (Šiaulių r.)
Ponaitis nusiveda piemenaitę į Luponių pilelę. Ten ją pristatė riešutų malti, žvirgždo grūsti.
[Piemenėlė Luponių pilelėj]
Etiologinė sakmė apie pasaulio sukūrimą
Senelė Grigalienė pasakė, jog kol nieko nebuvo, buvo tik vienas Ponas Dievas ir viską iš nieko sutvėrė.
[Žemė, sutverta iš nieko]
Etiologinė sakmė apie žmogaus, angelų ir velnių atsiradimą
Dievas eidamas nusispjovė - iš spjaudulio atsirado žmogysta. Dievas trynė du akmenėlius - iš akmenėlių dulkių atsirado angelai. Žmogysta matė tai, ką dirbo Dievas. Dievui su angelais nuėjus į dangų, ji vėl trynė tuos akmenėlius ir pritrynė daug angelų. Supykęs Dievas žmogystą pavadino Liuciumi, o jo angelus - velniais.
[Kaip Dievas sutvėrė žmogų, angelus ir velnią]
Padavimas apie Medginų velnio pamestą akmenį (Joniškio r.)
Velnias nešė akmenį Pašvitinio bažnyčios durims užversti. Gaidys užgiedojo, velnias nespėjo nunešti ir liko tas akmuo Medginų kaimo lauke.
Padavimas [Medginų akmenį]
Etiologinė sakmė apie velnio atsiradimą
Liucius, kol neturėjo nuodėmių, buvo Liucijušas.
[Liucijušas tampa Liuciumi]
Etiologinė sakmė apie paukščio ir rupūžės atsiradimą
Dievo mestas grumstas pavirto paukščiu, velnio mestas akmuo - rupūže.
[Paukščio ir rupūžės atsiradimas]
Etiologinė sakmė apie gyvulių sukūrimą
Dievas tvėrė tvartus, velnias - negražius gyvulius. Kai velnias užmigo, Dievas paleido muses ir gyvuliai subėgo į tvartus. Pabudęs velnias gyvulių nerado, o apžiūrėjęs juos tvartuose neatpažino - visi buvo gražūs.
[Dievo ir velnio gyvuliai]
Etiologinė sakmė apie ožkos sukūrimą
Velnias sukūrė juodą ožkelę. Dievas jai bakstelėjo lazdele - ir paliko balta žymelė ant kaktos.
[Ožkelė balta žymele]
Etiologinė sakmė apie vilko sutvėrimą
Velnias sutvėrė vilką, bet negalėjo gyvybės įpūsti. Paklausęs Dievo patarimo pasakė: "Vilke, vilke, praryk mane". Vilkas ir prarijo velnią.
[Kaip vilkas prarijo velnią]
Etiologinė sakmė apie vabzdžius
Velnias sutvėrė uodus, Dievas sukūrė ugnį ir nuo jų apsigynė. Dievas sutvėrė blusas ir jomis apleido velnią - šis apsiginti nesugebėjo.
[Uodų ir blusų kilmė]
Etiologinė sakmė apie atsikosėjimą
Dievas sukūrė gražų žmogų, velnias - negražų. Velnias negalėjo žmogui dvasios įpūsti, todėl supykęs jį apspjaudė.
[Kodėl žmogus atsikosėdamas spjaudo]
Etiologinė sakmė apie šermukšnį
Velnias neištarė šermukšnio vardo, todėl šermukšniu suduotas bėga.
[Kodėl velnias bijo šermukšnio]
Etiologinė sakmė apie meškų kilmę
Vaikinas ir mergina gąsdino Dievą niurnėdami, todėl buvo paversti meškomis.
[Kaip atsirado meškos]
Pasaka AT 555 [Obelis ir žmogus]
Žmogus nuėjo į mišką kirsti obels - ši prašo nekirsti ir pildo jo norus. Žmogus su savo pačia ir vaikais įsigeidžia būti dievais - obelis juos paverčia šunimis.
[Obelis ir žmogus]
Etiologinė sakmė apie ežį
Auštant ežys buvo ant kalno ir stebėjo tekančią saulę, todėl liko dygliuotas.
[Kodėl ežys dygliuotas]
Pasakojimas apie paprotį aukoti gubą
Nupjovę rugius žmonės geriausią gubą aukodavo Dievui. Jei kas dirses ar smilgas sudegindavo, tam blogesni javai augo.
[Dievui geriausia guba]
Etiologinė sakmė apie senelį, ponus ir darbininką
Penki ponai prievarta vertė vieną darbininką sparčiai dirbti, tačiau šis niekaip nesuspėdavo. Kai senelis (ponas Dievas) darbininką pavertė ponu, penki ponai ėmėsi darbo.
[Senelis, penki ponai ir darbininkas]
Pasaka AT - [Trijų jaunikių nuotaka]
Tėvas pažadėjo dukrą trims jaunikiams. Paklausęs senelio patarimo jis į kamarą uždarė kalę, kiaulę ir dukterį. Jaunikiams atvykus jas paleido - visos tapo vienodos ir jį tėvu vadino. Kiekvienas jaunikis išsirinko žmoną ir iškeliavo. Po kiek laiko tėvas tikrąją dukrą surado ir atpažino, mat jam buvo gera jos namuose viešėti.
[Trijų jaunikių nuotaka]
Etiologinė sakmė apie senelį artoją ir audėją
Senelis pamokė artoją arti, audėją - austi. Sugrįžęs paklausė artojo, kas jį išmokė gražiai arti - šis pasakė, kad esąs dėkingas tokiam seneliui. Audėja paklausta, kas ją išmokė gražiai austi, atšovė, jog ji pati išmokusi.
[Kodėl audėja neturi laiko]
Pasaka AT 830B [Turtuolio ir vargšo javai]
Senelis sutiko turtuolį, derlingoje žemėje sėjantį javus, ir pasakė, kad dievas duos, tai geri javai užaugs. Turtuolis atkirto, jog javai ir be dievo davimo užaugs. Senelis sutiko vargšą, prastoje žemėje besėjantį - šis atsakė, kad dievas duos ir užaugs jo javai. Turtuolio dirvoje javai užaugo tik senelio paliktosiose pėdose.
[Turtuolio ir vargšo javai]
Pasaka AT 716* [Dirbantis pilvas]
Artojas skundėsi, kad dėl pilvo sunkiai dirba. Senelis išėmė jam pilvą. Žmogui atsibodo be pilvo būti, silpna paliko. Jis paprašė senelio atiduoti pilvą - šis paaiškino, jog tai ne jis (artojas) dirba, o pilvas.
[Dirbantis pilvas]
Pasakojimas apie elgetavimą ir Dievą senelį
Pasak žmonių, nereikia gėdytis elgetauti, nes dievas su elgetomis vaikščiojęs. Pasakose minimas senelis - buvęs dievas.
[Apie elgetavimą ir Dievą senelį]
Mitologinė sakmė apie velnią (katiną) medžiotoją ir senelį
Griaustint ir žaibuojant medžiotojas pasislėpė nuo lietaus po medžiu ir pamatė drevėje besimėgdžiojantį katiną. Medžiotojas užtaisė muškietą sidabru ir iššovė. Eidamas jis sutiko senuką, kuris atsidėkodamas už tai, kad žmogus nušovė jo priešą, davė tris kulkas, kurias vos papūtus dižiausias priešas įveikiamas. Žmogus vieną kulką išbandė, o dvi paslėpė.
[Besimėgdžiojantis katinas]
Mitologinė sakmė apie žuvį be uodegos
Žvejas ežere pagavo beuodegę žuvį ir ją sukapojo, susūdė. Atėjęs velnias liepė atiduoti kiaulę, žmogus žuvį suvertė į ežerą.
[Velnio kiaulė]
Pasaka AT 822* [Negrąžinama skola]
Velnias žmogui paskolina pinigų. Žmogus susiruošia grąžinti skolą, tačiau sužino, jog Perkūnas velnią užmušė.
[Negrąžinama skola]
Mitologinė sakmė apie velnio siūlomus pinigus
Žmogus pasakė, jog iš velnio pasiskolintų pinigų. Kai žmogus važiavo keliu, pribėgo kumeliukas ir ėmė į ratus lipti, bet mušamas ir žegnojamas prapuolė. Naktį ant aukšto ėmė bildėti ir kažkas sakė, jog atnešė pinigų.
[Velnias siūlo pinigų]
Pasakojimas apie tikėjimą raganomis.
Raganomis buvo moterys. Jos mokėjo pasiversti gyvuliais, paukščiais, o supykusios galėjo pakenkti žmogui ar gyvuliui.
[Raganų gebėjimai]
Mitologinė sakmė apie raganas
Raganomis tampa moterys. Tapus ragana išdygsta uodega. Raganos yra nedoros, joms liepta kenkti kitiems.
[Nedoros raganos]
Mitologinė sakmė apie raganų ponią
Raganos, pasivertusios paukščiais ar žvėrimis, lekia lankyti savo ponios ant Šatrijos kalno. Kai ši ponia supyksta, raganoms liepia atnešti avinų vilnos. Ten, kur vėjas neša raganų užkurtos vilnos dūmus, bus maras. Raganą, kuri kerpa avis, galima pagauti: reikia paslėpti degančią vaškinę žvakę po puodu ir, išgirdus skambant žirkles, puodą atvožti.
[Raganų ponia reikalauja avių vilnos]
Mitologinė sakmė apie čiaudėjimą
Vestuvių metu po langu tykojo ragana ir vagis: ragana norėjo pakenkti jaunajai, o vagis ketino pavogti jaunojo žirgą. Kai vestuvininkai linksminosi, jaunoji sučiaudėjo ir niekas jai nepalinkėjo sveikatos. Vagis sušuko "ant sveikatos", o ragana ėmė rėkti, jog jaunojo žirgas vagiamas. Vestuvininkai sudegino raganą, jaunojo žirgą atidavė vagiui.
[Ragana, vagis ir jaunieji]
Mitologinė sakmė apie raganos išpažintį
Ragana išpažinties metu kunigui pasakė, jog suvalgė vieną uogą prisirpusią, kitą - sirpstančią.
[Raganos išpažintis]
Mitologinė sakmė apie raganas ant Šatrijos kalno ir berną
Bernas matė, kaip Švento Jono naktį ragana ir jos dukra žolių viralu pasitepė pažastis ir išlėkė. Bernas taip pat pasitepė ir nulėkė ant Šatrijos kalno. Ten jis pamatė daug raganų. Raganos jį užsodino ant žirgo ir įspėjo, jog jis nesakytų "tpru". Kai bernas prilėkė prie aukštų vartų - išsigando ir pasakė "tpru". Jis atsipeikėjo eglių šakose.
[Raganos ant Šatrijos kalno ir bernas]
Tikėjimas apie paparčio žiedą
Šv. Jono naktį reikia nueiti į papartyną ir šermukšniu apsibrėžti aplink save ratą, pasikloti paklodę, užsidegti žvakę ir melstis. Žalčiai, gyvatės, slibinai gąsdins, tačiau po vidurnakčio visi nelabieji dings. Ant paklodės bus galima rasti šviesų, mažą, kaip aguonos grūdas paparčio žiedą.
[Paparčio žiedas]
Pasakojimas apie raganų naikinimą
Raganos neskęsdavo, o kočėlą ar samtį įsitvėrusios plaukdavo. Deginama ragana sudegdavo, bet jos širdis likdavo ledu apšalusi. Jeigu deginamosios visa širdis sudegdavo, ji buvo nekalta - ne ragana.
[Nesudeganti raganos širdis]
Mitologinė sakmė kaip laimės lemdavo kūdikio likimą
Gimus kūdikiui, po langu išgirsdavo laimių balsus. Jos lemdavo kūdikio likimą.
[Kaip laimės lemia kūdikio likimą]
Pasaka AT 735 [Turtingo ir neturtingo žmogaus laimė]
Neturtingas žmogus pamatė, kaip žmogysta kaimyno lauke varpas renka. Tai buvo kaimyno laimė. Neturtingo žmogaus laimė miške vyžas pynė. Žmogus nuėjo į mišką ir rado merginą kuri liepė jam vyžas pinti ir jas pardavinėti. Žmogus greit prasigyveno.
[Turtingo ir neturtingo žmogaus laimė]
Pasaka AT 735 [Turtingo ir neturtingo žmogaus laimė]
Neturtingas žmogus pamatė, kaip koks paukštis varpas skabo. Tai buvo turtingo kaimyno laimė. Pavargėlio laimė ant medžio šakos atsisėdusi kanklėmis skambino. Žmogus surado savo laimę ir prasigyveno.
[Turtingo ir neturtingo žmogaus laimė]
BsTB 7 96-3 Tikėjimas kaip žmogui mirus išgainioti velnius
Mirusiajam įduoda graudulinę žvakę, šaukia šventuosius, šventintu vandeniu šlaksto trobos kertes ir krosnį tam, kad išgainiotų velnius.
Teksto 1998 m. redakcija
Mitologinė sakmė apie raganių ir pavogtus arklius
Senovėje buvo vyrų raganių, juos vadino žyniais. Žmonės prašė žynio surasti jų pavogtus arklius. Jiems liepė ateiti ryte. Žmonės atsigulė darže ir išgirdo kaip žynys triukšmauja. Tas, su kuriuo žynys kalbėjosi, pasakė, kur arkliai ir kad žmonės viską girdi.
[Raganius ir pavogti arkliai]
Mitologinė sakmė apie bedalį
Turtingas ūkininkas siuntė sūnų pas laimę paklausti, kodėl jam nesiseka su turtu. Laimė jam pasakė, jog jis gimė trečią dieną, kai ji nieko neturėjo ir patarė vesti pas tėvą tarnaujančią merginą, kuri yra gimusi turtingą dieną. Kai juodu susituokė, ėmė sektis.
[Samdinė - dalinga žmona]
Mitologinė sakmė apie paliktus vaikus ir laumes
Motina netyčia paliko sūnų miške ir rado jį šilkais aprengtą. Turtuolė tyčia vaiką miške paliko ir rado jį pasmaugtą.
[Netyčia ir tyčia paliktas vaikas]
Mitologinė sakmė apie laumes
Buvo laumių ir raganų. Laumės buvo kaip ožkos, kaip moterys. Jos paupiuose skalbdavo, pirtyse perdavosi. Vakarais žmonės vengdavo iš namų po vieną eiti, nes bijojo sutikti laumę ar raganą.
[Žmonės bijo laumių ir raganų]
Pasaka AT 412B* [Nuotaka iš jaujos]
Šeštadienį vakare pas ūkininką susirinko bernai. Jie lošė kortomis, ginčijosi apie baimes ir pradėjo derėtis, kas gali atnešti akmenį iš pirties. Ūkininko bernas nuėjo akmens, tačiau jį kažkas sučiupo už rankos ir liepė pažadėti vesti. Jonas pažadėjo. Tada balsas liepė ruošti vestuves. Kai reikėjo važiuoti į bažnytines tuoktuves, Jonas privažiavo prie pirties ir laukė, kas išeis. Iš pirties išėjo graži mergina. Po tuoktuvių Jonas ir jo žmona atvažiavo pas ūkininką, kurio duktė buvo nebylė, akla, paralyžiuota. Jono žmona numetė tą mergaitę ir ši pavirto į nuodėgulį. Moteris paaiškino, kad ji yra ūkininko duktė, kurią velnias pavogė ir augino.
[Nuotaka iš jaujos]
Mitologinė sakmė apie nuluptą motiną
Motina šeštadienių vakarais ilgai verpdavo. Dukterys pirtyje nusipėrė ir nesulaukė motinos. Nekantraudamos pravėrė pirties duris ir rado motiną nulupta oda pakabintą.
[Nulupta motina]
Mitologinė sakmė apie laumę Nedėlią
Šeimininkė šeštadienio vakarais ilgai verpdavo. Kartą atėjo elgeta ir paprašė nakvynės. Šeimininkė ją nuvedė į jaują. Kitą dieną namiškiai klojime rado laumę Nedėlią ir šeimininkės sulaužytus kaulus.
[Laumė Nedėlia]
Mitologinė sakmė apie įžeistas laumes
Laumės, pirtyje paliekantiems šilto vandens, muilo, dovanoja šilkų. Viena moteris paniekinamai atsiliepė apie laumes. Ji vos spėjo kiemo vartus užverti.
[Įžeista laumė]
Mitologinė sakmė apie pirtyje nuluptus žmones
Moterys išsipėrė pirtyje, bet viena iš jų užtruko. Jai velnias (laumė) pirtyje odą nudyrė.
[Pirtyje nulupta Elena]
Mitologinė sakmė apie laumės pyragus
Laumė į vestuves nešėsi maišelį pyragų. Ji bernui prasitarė, jog negali į linus įbristi. Bernas įšoko į linų lauką su laumės maišeliu ir ėmė pyragus valgyti. Laumė negalėjo jo prakeikti. Kai bernas atidavė maišelį, laumė nulėkė.
[Laumės pyragai]
BsTB 7 96-4 Tikėjimas apie graudulinę žvakę
Mirusiam uždega graudulinę žvakę ir ją degina tol, ko velionį išveža iš namų. Motina pagailėjo žvakės mirusiam vaikui ir jį išvydo sapne.
Teksto 1998 m. redakcija
Mitologinė sakmė apie suvalgytą aitvaro maistą
Ūkininkai maitindavo aitvarus. Pusbernis suvalgė aitvarui skirtą maistą, o į dubenį prikrovė mėšlo. Aitvaras uždegė namus.
Apie suvalgytą aitvaro maistą
Mitologinė sakmė apie aitvarą ir malėją
Marti kas rytą maldavo, bet geldos likdavo pilnos. Kai ji atvožė po puodu paslėptą graudulinę žvakę, pamatė virš girnų gaidį, vemiantį grūdus. Marti gaidį nudūrė ir sumalė visus grūdus. Tačiau išlėkdamas gaidys namus uždegė.
[Aitvaras ir malėja]
Mitologinė sakmė apie malėją ir rupūžę
Pusmergė, kuri maldavo kviečius, pamatė ant grūdų rupūžę. Už rupūžės subadymą šeimininkė ją barė.
[Malėja ir rupūžė]
Mitologinė sakmė apie varną ir šeimininką
Šeimininkas klojime vėtė žirnius, atlėkė varna ir paėmusi grūdą pasakė, jog paėmė pūrą. Šeimininkas šveitė jai šluota, tai ji nulėkdama didelę krūvą žirnių paliko.
[Varna ir šeimininkas]
Mitologinė sakmė apie pienu maitintą rupūžę
Elgeta atsigulė ūkininkų jaujoje ir pamatė kaip šeimininkė pienu maitina rupūžę. Kai jis rupūžę po pečiumi užmušė, jaujoje pasmirdo.
[Pienu maitinta rupūžė]
Mitologinė sakmė apie aitvaro pirkimą
Žmogus nusipirko iš vokiečio aitvarą. Parvažiavo namo ir sušuko, kad pačiai (vietoj širdies) velnias į užpakalį lįstų. Aitvaras paspruko.
[Aitvaro pirkimas]
Mitologinė sakmė apie pasenusį aitvarą
Neturtingas latvis vaikas priekaištauja turtingesniam vaikui, jog jų pasenęs aitvaras ("velns") niekur kitur nelekia tik pas kaimynus.
[Pasenęs aitvaras]
Mitologinė sakmė apie aitvaro pirkimą
Aitvaras tam, kuris jį turi, neša nuo kitų laukų, vagia iš klėčių. Aitvarus galima nusipirkti Rygoje pas vokiečius.
[Perkami aitvarai]
Mitologinė sakmė apie aitvaro išvaizdą
Jei aitvaras ką neša, jis yra tamsus, jei nieko neneša - šviesus. Buožis - aitvaras didele galva ir jo uodega kaip pagaikštis. Jei kas nors jam parodo užpakalį - tai jis ką neša, tą pameta. Į lekiantį aitvarą ilgai žiūrėti gali tik keli žmonės. Jei vienas žmogus pamato jį ir kitam rodo, aitvaras pasislepia.
[Kaip atrodo aitvarai?]
Mitologinė sakmė apie aitvarų vardus
Žmonės aitvarą vadina šviteliu, žaltvikša.
[Aitvars, švitelis, žaltvikša]
Mitologinė sakmė apie pusčius
Pusčiai išpustydavo grūdus klojimuose. Šeimininkas įėjo į tuščią klojimą ir išgirdo, jog pusčiai paliko pirštines.
[Pusčiai]
BsTB 7 206-2 Mitologinė sakmė apie tai, kad vėlė būna prie kūno tol, kol jis būna ant lentos
Dūšia tol būna mirusiame kūne, kol tas guli ant lentos, o kai tik įdeda į karstą, tada verkdama išeina.
Teksto 1998 m. redakcija
Tikėjimas apie šv. Gabiją
Vaikai buvo mokomi, jog ugnies vardas šv. Gabija. Žinantis ugnies vardą gali numalšinti gaisrą.
[Šventa Gabija]
Mitologinė sakmė apie vaikštančią ugnį
Nuo kudmento (viryklos), iš pečiaus ugnis išeina pasivaikščioti. Liepsna vaikšto po visas trobas, pastoges ir niekur nekimba. Pamačius vaikštančią liepsną nereikia rėkti, nes ugnis prikibs ir ims degti.
[Vaikštanti ugnis]
Tikėjimai apie šv. Agotos duoną
Reikia šv. Agotos duoną apnešti aplink degančią trobą ir ugnis neplis. Ugnis seka paskui nešamą šv. Agotos duoną.
[Šv. Agotos duona]
Pasaka AT 812 [Velnio mįslę atspėja vaikas]
Dievas ėjo sekdamas pasakas, o velnias - mindamas mįsles. Vieną vakarą kažkas pro langą įkišo ranką ir pasakė, kad įspėtų, kieno ta ranka. Visi spėjo, bet negalėjo atspėti. Lopšyje buvo mažas vaikas, kuris pasakė, kad tai velnio ranka. Nelabasis ištraukė ranką ir bėgdamas sušuko, kad žmonių laimė, o jo nelaimė, jog vaikas atspėjo.
[Velnio mįslę atspėja vaikas]
Mitologinė sakmė apie žmogaus prašymą pagalbos per imtynes su velniu
Pakuršyje, už Joniškės, buvo vyras, pravarde Gerbėnis. Kartą jis, karčemoje išgėręs, ėjo namo ir pasakė, kad dabar yra toks tvirtas, kad gali ristis su velniu. Nuėjęs į lauko galą, Gerbėnis sutiko aukštą vyrą, kuris pakvietė jį ristis. Šis sutiko ir jie ritosi. Gerbėnis, matydamas, kad nebus galo, paprašė Dievo, Motinos švenčiausios ir visų šventųjų pagalbos. Tada velnias daugiau nėjo ristis. Jis paklausė, kodėl šis tiek daug pasikvietė ir pasiūlė ristis vienas prieš vieną.
[Apie žmogaus prašymą pagalbos per imtynes su velniu]
Mitologinė sakmė, kaip berniokas velnią priveikė, bet ir pats nukentėjo
Į Trumpaičių kaimą (Joniškės parapijoje) ateidavo velnias, pasivertęs vokiečiu. Kai saulė nusileisdavo, tvoros sutratėdavo, šunys pradėdavo loti ir nusivydavo vokietį. Šis užšokdavo ant pirties ir kojomis barškindavo į sieną, o šunys visą naktį lodavo. Kai gaidžiai sugiedodavo, vokietis šokdavo nuo pirties ir bėgdavo, o šunys jį nusivydavo į laukus. Drąsus bernas paėmė puodą, žvakę, šermukšninę lazdą ir, užsilipęs ant pirties, uždegė žvakę ir pavožė ją po puodu. Kai vokietis užlipo ant pirties ir pradėjo kojomis daužyti į sieną, bernas nuėmė puodą nuo žvakės ir ji apšvietė vokietį, dar drąsuolis pasitelkė lazdą - vokietis pabėgo, o šunys jį nusivijo. Ryte priepirtėje žmonės rado lyg apverstą statinę smalos, jie juokėsi iš vokiečio, o šis nekentė juokų, tai sumanė bernui atsilyginti. Kai šis arė ir atėjo pietų laikas, tai paleido jaučius, o kai reikėjo juos kinkyti, neberado. Bernas ieškojo dvi dienas, o, eidamas pro kūlyną, pamatė žmogų, vyžas pinantį, kuris parodė, kur jaučiai.
[Kaip berniokas velnią priveikė, bet ir pats nukentėjo]
Padavimas apie artoją milžino pirštinėje
Milžino vaikas įsidėjo į pirštinę artoją ir jo jaučius. Rodydamas tėvui pasakė, jog rado vabalėlius, žemę rausiančius. Tėvas paaiškino, jog po milžinų kartos visi žmonės tokie bus.
[Artojas milžino pirštinėje]
Padavimas apie į vestuves kviečiamą milžiną
Milžinas siuntė berną pakviesti kitą milžiną į vestuves. Bernas pasakė, jog jo šeimininkas padarė alaus penkis prūdus, treti metai kaip jautį iš miško veda, o šeši vyrai vieną dūdą jau antri metai pučia. Milžinas iš džiaugsmo suplojo delnais ir šie susprogo.
[Į vestuves kviečiamas milžinas]
Pasakojimas apie žalčius papečkiuose
Žalčių buvo trobų papečkiuose. Kai vaikams įpildavo į dubenėlį pieno ir padėdavo ant stalo, žaltys iš papečkio šliauždavo lakti pieno. Didesnius žalčius laikė pintinėse.
[Žalčiai papečkiuose]
Padavimas apie nuskendusį varpą
Švedai vežė Šiaulių bažnyčios varpą, bet įlūžo ledas ir varpas nuskendo. Kai vienas varpas skambėdavo bažnyčios varpinėje, kitas atsiliepdavo ežere. Kunigas susapnavo, jog reikia visus bažnyčios reikmenis sunešti ant ežero kranto ir varpas iškils iš ežero. Taip ir buvo padaryta, tačiau užmiršta atnešti įrankį žvakėms gesinti, todėl varpas iškilo ir vėl nuskendo. Narai ežero dugne matė ant varpo žaltį.
Kai Šiaulių bažnyčia bus pilna žmonių, tada ji nuskęs.
[Nuskendęs varpas]
Mitologinė sakmė, kaip siuvėjas nukirpo giltinei liežuvį
Buvo toks paprotys: jeigu kurio žmogaus suplyšta auliniai batai (čebatai), tą palaidodavo gyvą: iškasdavo duobę, tą žmogų paguldydavo į karstą, užkaldavo dangtį ir palikdavo ant duobės, o ryte rasdavo negyvą ir palaidodavo. Suplyšo siuvėjo auliniai batai. Jis buvo suimtas ir paguldytas į karstą. Vyras nenorėjo gulėti be nieko, tai paprašė, kad jam įdėtų žirkles. Naktį prie kapų pradėjo suktis viesulas, siuvėjas išgirdo artėjantį grandinių skambėjimą. Jis išgirdo prie karsto šniokštimą ir kažkas taip lyžtelėjo per karsto dangtį, kad jame pasidarė skylė. Kai kažkas įkišo liežuvį, siuvėjas žirklėmis nukirpo liežuvio galą. Staiga pradėjo suktis viesulas, kuris nutolo per girias. Žmonės užkasė tuščią karstą, o siuvėjas grįžo namo, tačiau 3 metus niekur nesirodė. Kai jis papasakojo savo atsitikimą, žmonės liovėsi taip laidoję.
[Kaip siuvėjas nukirpo giltinei liežuvį]
Pasaka AT 613 [Teisybė ir neteisybė]
Tėvas turėjo tris sūnus. Vyresnieji broliai nekentė jauniausiojo brolio Jono. Kai tėvas mirė ir atskyrė Jonui dalį, šie išsivedė jį į girią, už maistą išlupo jam akis ir paliko. Jonas nakvojo po tiltu, kai išgirdo velnių kalbą. Pirmas pasakė, kad sugundė brolius nuskriausti Joną ir kaip jam atgauti regėjimą, antras - kad užtvenkė upę ir kaip paleisti jos tėkmę, o trečias - kad susargdino karaliaus dukrą ir kaip ją išgydyti. Jonas padarė taip, kaip kalbėjo velniai. Iš karaliaus gavo dovanų, vedė karalaitę ir tapo karaliumi. Kai broliai išgirdo apie Joną, išsilupo akis ir atsigulė po tiltu. Subėgę velniai, rado pasislėpusius brolius ir sudraskė.
[Teisybė ir neteisybė]
Tikėjimai apie vilkolakius
Jei vilkolakis geria vandenį ir pasako žmogui "sveiks", o žmogus atsako "dėkui" - jis tampa vilkolakiu. Vilkai pjauna vilkolakius dieną ir mėnesienoje. Tik tamsią naktį jie gali būti vilkų gaujoje. Vilkolakis visada nebūna vilku.
[Vilktakai]
Tikėjimas apie vilkolakius
Jei vilkolakiui pirtyje užpilama šalto vandens, jam užpakalyje pasirodo uodega.
[Vilktakas pirtyje]
Mitologinė sakmė apie vilkolakius
Mažo ūgio žmogų įtarė esant vilkolakiu. Kai jam pirtyje užpylė šalto vandens, jis prašė vyrų nejuokauti. Jei kas rasdavo papjautą arklį, sakydavo, jog tai - jo darbas. Jis miške krovė šieną ir dukrą įspėjo, jog, kai jis nueis, atbėgs vilkas ir prašė jo nemušti. Kai vilkas atbėgo, dukra jam grėblio dantimis davė į galvą. Tėvas grįžo sukruvinta galva.
[Žmogelis vilktakis]
BsTB 12 151-4 Tikėjimas [Medžiuose kenčiančios vėles]
Kai miške girdisi du suaugę medžiai cyruoja, tai vėlė kenčia skaistyklą.
Tikėjimas, tekstas redaguotas 2004
BsTB 12 151-6 Mitologinė sakmė apie jaujoje kenčiančią vėlę BILPK 3555 [Atgailaujančios sielos]
Gaspadorius kuldamas javus du pėdus palikdavo už ardkilio (karties), ir taip mets nuo meto. Vieną kartą pusbernis netyčia juos iškūlė. Tada gaspadoriui per sapną pasirodžiusi dūšia pasiguodė: kad vėl 50 metų reiks jaujoje dūmuose skaistyklą kentėti, nors buvo likę tik trys dienos.
Mitologinė sakmė, redaguota 2004
BsTB 12 151-7 Mitologinė sakmė [Dūšelė ugniakure] BILPK 3555: Atgailaujančios sielos
Vienuose namuose per naktis ugniakuryje vis kalbėdavo poterius. Niekas nesuprato kas tai yra. Apsinakvojęs vienuolis išklausė maldą ir pastebėjęs, kad niekad nepasakoma amen", pasakė. Dūšelė, buvusi tų namų šeimininkė, poterius kalbant, vis pamiršdavusi pasakyti amen". Ji padėkojo vienuoliui.
Sakmė, tekstas redaguotas 2004
BsTB 13 31-2 Etiologinė sakmė [Visi gyvuliai yra žmogaus valdžioje]
Dievas gyvūnams dalino talentus. Liūtas paklausė Dievo, kam jis atidavė protą. Šis atsakė, kad žmogui. Liūtas pasakė, kad jis yra žmogaus rankose.
Rankraštinė versija [Visi gyvuliai yra žmogaus valdžioje]
BsTB 13 31-2 Etiologinė sakmė [Visi gyvuliai yra žmogaus valdžioje]
Dievas gyvūnams dalino talentus. Liūtas paklausė Dievo, kam jis atidavė protą. Šis atsakė, kad žmogui. Liūtas pasakė, kad jis yra žmogaus rankose.
[Visi gyvuliai yra žmogaus valdžioje]
BsTB 13 44-19 Pasaka AT 621 [Nepaprasti kailiniai]
Karalius turėjo dukrą. Jis užaugino didelę utėlę, iš kurios odos pasiuvo dukrai kailinius. Karalius paskelbė, kad tas, kuris įspės iš ko pasiūti kailiniai, gaus dukterį ir karalystę, o jeigu neįspės, jam bus išrėžti du rėžiai. Kvailys atspėjo, tačiau karalaitė norėjo geriau tekėti už namų tarno nei už kvailio, todėl liepė įmesti jį į liūtų duobę. Kai įmetė kvailį į duobę, miegas iš jo akių pateko į liūtų akis ir šie užmigo. Karalaitė persigalvojo, kvailys buvo ištrauktas iš duobės. Kvailys ir karalaitė susituokė.
Rankraštinė versija [Nepaprasti kailiniai]
BsTB 13 44-19 Pasaka AT 621 [Nepaprasti kailiniai]
Karalius turėjo dukrą. Jis užaugino didelę utėlę, iš kurios odos pasiuvo dukrai kailinius. Karalius paskelbė, kad tas, kuris įspės iš ko pasiūti kailiniai, gaus dukterį ir karalystę, o jeigu neįspės, jam bus išrėžti du rėžiai. Kvailys atspėjo, tačiau karalaitė norėjo geriau tekėti už namų tarno nei už kvailio, todėl liepė įmesti jį į liūtų duobę. Kai įmetė kvailį į duobę, miegas iš jo akių pateko į liūtų akis ir šie užmigo. Karalaitė persigalvojo, kvailys buvo ištrauktas iš duobės. Kvailys ir karalaitė susituokė.
[Nepaprasti kailiniai]
BsTB 7 128-4 Pasaka AT 332 [Mirtis kūma]
Vargšas žmogus pakvietė giltinę kūma. Kai krikšto sūnus užaugo, ji liepė jam gydyti tuos ligonius, kurių kojų gale ji stovės ir pranešti apie mirtį, jeigu ji stovės prie galvos.
Susirgo kunigaikščio sūnus, o prie jo galvos atsistojo giltinė. Giltinės krikšto sūnus liepė padaryti ligoniui sukiojamą lovą, o pačią giltinę įviliojo į tuščią riešuto kevalą, uždarė ir pakabino kamine. Ten ji tris šimtus metų išbuvo ir labai sudžiuvo. Kai giltinės krikšto sūnui atsibodo gyventi, jis ją paleido, o ši vėl ėmė pjauti žmones.
Teksto 1998 m. redakcija
BsTB 13 78-65 Pasakėčia AT 50 [Levas, vilkas ir lapė]
Kai susirgo liūtas, visi žvėrys atėjo jį aplankyti, išskyrus lapę. Vilkas apskundė ją. Liūtas pasakė, kad kitą dieną ji ateitų. Vilkas rado ją ir atvedė pas liūtą. Lapė pasakė, kad ji buvo pas daktarus. Šie esą prisakę liūtui gulėti, apsiklojus kailiniais. Kai liūtas paklausė, iš kur gauti kailinius, lapė paaiškino, kad geriausi - vilko kailiniai. Liūtas liepė nulupti vilkui kailį.
[Levas, vilkas ir lapė]
BsTB 11 337-VI Laidotuvių raudos parodija [Vyro apgarbstymas VI]
Žmona garbsto mirusį vyrą. Jis daug ką iš namų kišenėliais išnešęs, butelėliais išgėręs, bet daug ko paliko. Klausia, kodėl jis numirė. Nebus kur galvelės priglausti, nes sūnus kaip vagis, neina tėvo apgarbstyti. Užaugino vaikelius, paliko turtelius, o dabar nėra jų, kad jį ant lentų gulintį apraudotų.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 340 Laidotuvių raudos parodija [Dėdienė garbstė savo brolio pusės metų sūnų]
Dėdienė garbsto savo brolio pusės metų sūnų. Nebeateis jis, nebešliaužinės pamatėliais, nebekasinės žemių.
[Dėdienė garbstė savo brolio pusės metų sūnų]
BsTB 11 340 Laidotuvių rauda [Sesuo garbsto brolį]
Sesuo garbsto mirusį brolį. Klausia, kodėl numirė nepasakęs nė žodelio. Buvo susitikę Žagarėje, pakalbėjo, jis dar buvo tvirtas, dabar guli ant lentų. Paliko žmoną našlę, kur ji pasidės, galvelę priglaus. Dar toks jaunas, galėjo gyventi.
[Sesuo garbsto brolį]
BsTB 11 341 Laidotuvių rauda [Garbstė marti savo anytą vyro motiną]
Marti garbsto anytą. Klausia, kas bepadės užauginti vaikelius. Dar marti gulėdavo, o anyta jau pakurdavo ugnį, išvirdavo pusryčius. Kas dabar bepavaduos, padės vargelį vargti.
[Garbstė marti savo anytą vyro motiną]
BsTB 13 86-78 Pasaka AT 118 [Levas, arklys ir vilkas]
Liūtas, eidamas per ganyklas, sutiko arklį ir pasiūlė jam išbandyti jėgas. Liūtas suspaudė akmenį, arklys spyrė į akmenį - pasirodė kibirkštys. Liūtas pripažino, jog arklys tvirtesnis. Kai liūtas sutiko vilką, pasiūlė jam papjauti tą arklį. Šis sutiko ir paprašė parodyti jį. Liūtas pakėlė vilką, perspaudė jį ir išvadino melagiu.
[Levas, arklys ir vilkas]
BsTB 13 91-83 Pasaka AT 157 [Liūtas, uodas ir žmogus]
Liūtas girdėjo žvėris kalbant, koks baisus yra žmogus. Jis panoro su juo susitikti. Liūtas paprašė uodo parodyti žmogų. Kai jie pamatė piemenį, elgetą ir artoją, uodas paaiškino, kad tai ne žmogus. Uodas, pamatęs jojantį vyrą, pasakė liūtui, kad tai žmogus. Vyras buvo ginkluotas. Liūtas puolė vyrą, šis šovė ir kirto kardu. Liūtas atsitraukė.
[Liūtas, uodas ir žmogus]
BsTB 13 91-83 Pasaka AT 157 [Liūtas, uodas ir žmogus]
Liūtas girdėjo žvėris kalbant, koks baisus yra žmogus. Jis panoro su juo susitikti. Liūtas paprašė uodo parodyti žmogų. Kai jie pamatė piemenį, elgetą ir artoją, uodas paaiškino, kad tai ne žmogus. Uodas, pamatęs jojantį vyrą, pasakė liūtui, kad tai žmogus. Vyras buvo ginkluotas. Liūtas puolė vyrą, šis šovė ir kirto kardu. Liūtas atsitraukė.
Rankraštinė versija [Liūtas, uodas ir žmogus]
BsTB 12 196-9 Tikėjimas [Budynių dieną nereikia javų sėti]
Ūkininkui buvus prie negyvėlio budynėse ar laidotuvėse, nereikia tą dieną javų sėti.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 196-10 Tikėjimas [Iš Didžiojo penktadienio orų spėja apie gaisrus]
Jei didijį penktadienį giedra, bus daug gaisrų.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 196-11 Tikėjimas [Kaip išnaikinti name svirplius]
Kad svirpliai name išnyktų, į namo sieną įkiša ant kelio rastą ratų užkaištį.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 196-13 Liaudies medicina [Šurmotės (šunvotės) gydymas]
Šurmotei (šunvotei) kylant, reikia su bevardžiu pirštu paspausti ir nebekils.
Liaudies medicina, redaguota 2004
BsTB 12 196-14 Tikėjimas [Gailimas gyvulys pjaunant ilgai gyvas būna]
Kad kas gailiąs gyvuolį pjaunant, tai tas gyvuolys ilgai nemiršta (gyvs).
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 198-1 Sakmė [Žynys ir velnias]
Žyniai (burtininkai) su velniais susižinodavę. Žynys, norėdamas sužinoti kas pavogė žmogaus arklį, vidurnaktį ėmė švilpti ir su kažin kuo šnekėti. Tas pasakęs, kur yra arkliai, bet pridūręs, kad klausėjai čia pat slepiasi. Tekstas baigiamas perspėjimu nežvilpti namuose, nes velnius gali prikviesti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 199-3 Sakmė [Išklausinėtas numirėlis]
Numirė žmogus ir nepadalino turto. Pakštys, kuris turėjo Juodąsias knygas, nuėjo pas tą numirėlį ir viską išklausinėjo.
Sakmė, redaguota 2004
BsTB 12 199-4 Pasakojimas [Apie laumes ir raganas, kuo jos skiriasi]
Laumės periasi pirtyse, skalbia paupiais. Jos su ragais kaip ožkos, su papais kaip moterys. Raganos buvo iš žmonių tarpo.
Pasakojimas, redaguotas 2004
BsTB 12 199-5 Sakmė [Laumės ir pamirštas kūdikis]
Moteris grėbė šieną ir beskubėdama pakūlynyj pamiršo vaikelį. Naktį girdėjo, kad kas jį čiūčiuoja, o ryte rado jį šilkais aptaisytą. Turtinga kaimynė tyčia paliko vaikelį. Ryte rado vaikelį pasmaugtą, maitkauliais apkrautą.
Sakmė, redaguota 2004
BsTB 12 200-7 Pasaka AT 934A [Nulemta mirtis]
Gimus sūnui, ūkininkas už lango išgirdo bekalbant, kad berniukas trijų metų šulnyje prigers. Tėvas šulnį užtaisė. Kai berniukui suėjo trys metai, lėmimas išsipildė.
Pasaka, redaguota 2004
BsTB 13 102-94 Pasakėčia AT 159B [Levas ir žmogus]
Žmogus kirto medžius. Liūtas pasakė "Padėk Dieve", žmogus įžeidė liūtą. Žvėris pasakė, kad žmogus kirstų jam kirviu. Šis kirto. Po metų jie vėl susitiko. Liūtas paklausė, ar liko kirtimo žymė. Žmogus nematė jokios žymės, o liūtas pasakė, kad žmogaus žodis vis guli jam širdyje. Liūtas sudraskė žmogų.
Rankraštinė versija [Levas ir žmogus]
BsTB 13 102-94 Pasakėčia AT 159B [Levas ir žmogus]
Žmogus kirto medžius. Liūtas pasakė "Padėk Dieve", žmogus įžeidė liūtą. Žvėris pasakė, kad žmogus kirstų jam kirviu. Šis kirto. Po metų jie vėl susitiko. Liūtas paklausė, ar liko kirtimo žymė. Žmogus nematė jokios žymės, o liūtas pasakė, kad žmogaus žodis vis guli jam širdyje. Liūtas sudraskė žmogų.
[Levas ir žmogus]
BsTB 12 201-8 Pasaka AT 934 [Vaikas išvengia laimių nulemto likimo]
Dideliam ponui gimė sūnus. Laimės jam lėmė, kad septyniolikos metų jį užmuš perkūnas. Tėvas pastatė mūro bokštą, kad sūnus galėtų nuo perkūno pasislėpti. Atėjus tai dienai, perkūnas trenkė į tą bokštą, o sūnus išsigelbėjo pasislėpęs po kopūsto lapu.
Pasaka, redaguota 2004
BsTB 12 201-9 Sakmė [Bernas už laumių erzinimą nubaudžiamas]
Pirtyje laumės pėrėsi. Bernas tyčia prikišo subinę ir susiperdė. Laumės vytis tą berną. Bernas nuo laumių bėgdamas ant akėčvirbalio nusidūrė.
Sakmė, redaguota 2004
BsTB 12 201-10 Sakmė [Laumė bijo į linų lauką eiti] LPK 3697, KrbLPTK III p. 164
Laumė ėjo į vestuves ir susitiko vaikiną. Vaikinas išklausęs, kad laumė negali į linų lauką įeiti, įbėgo į linus ir valgo laumės pyragus. Laumė pyragus vaikinui dovanojo, tik savo maišelį atsiėmė.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 203-13 Sakmė [Ant Šatrijos kalno Joninių naktį raganos renkasi]
Ant Šatrijos kalno raganos Joninių naktį ugnį degina, šoka.
Sakmė, redaguota 2004
BsTB 12 203-14 Sakmė [Bernas nulekia ant Šatrijos kalno]
Bernas tarnavo pas raganas. Švento Jono vakare jos susivirino žolių, pasitepė jomis pažastis ir išlėkė. Bernas padarė tą patį. Bernui, atsidūrusiam ant Šatrijos kalno, šeimininkė davė arklį ir išsiuntė namo.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 203-15 Sakmė [Raganos išpažintis]
Ragana per išpažintį pasisakiusi, kad eidama į bažnyčią suvalgė vieną sirpstančią uogelę, o kitą įsisirpusią. Ji pagadino vieną jauną, kitą seną žmogų.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 204-17 Sakmė [Raganos bijo devyndrekio (velnio šūdo)]
Kunigo motina buvo ragana. Grįžus kunigui namo, iškėlė pokylį. Vienas kaimynas atsinešė devyndrekio (velnio šūdo) ir įmetė į ugnį. Kunigo motina pro duris išbėgt negalėdama, nuvirto.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 204-18 Sakmė [Raganos bijo špygos]
Vaikelis stovėjo špygą sutaisęs. Ragana pro šalį eidama sako: Vaikeli, ir tu zapostą turi.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 206-21[a] Pasakojimas [Kaip vilktakas atiduoda savo ligą]
Jei vilktakas gerdamas vandenį ant sveiko žmogaus pasakys sveiks, o tas padėkos ir to vandens atsigers, tai vilktakas liks sveikas, o sveikas liks vilktaku.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 206-22 Sakmė BlLPK 3671 [Apie vilktaką Puidą]
Puida buvo vilktakas. Jis su dukra krovė šieną ir užėjo jam aitra. Puida savo dukrai liepė, kai atbėgs vilkas, gintis grėbliu, tik nemušti grėblio dantimis. Duktė, atbėgusį vilką, grėblio dantimis mušė. Grįžo tėvas kruvina galva.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 206-23 Sakmė BlLPK 3476 [Kaip atrodo aitvaras, kaip iš jo grobį atimti]
Aitvaras pilnas eina, tai jis tamsus, o kad tuščias, tai šviesus. Priekis jo drūtas, o uodega kai pagaikštis driekias. Jei niekas neišsitars, kad aitvarą mato, galės jį stebėti. Jei tuščiam aitvarui parodo nuogą užpakalį, tą utėlėm apleidžia.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 207-24 Sakmė BlLPK 3472 [Pieno aitvaras]
Viename pokylyje visokių vaišių buvo, bet daugiausiai sviesto. Naktį viešnios nakvojo klėtyje ir išgirdo ką viauksint į tuščius bliūdus. Ryte rado tuos bliūdus pilnus sviesto.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 207-25 Sakmė [Bernai suvalgė aitvarų maistą]
Bernai pamatė, kad gaspadinė vis neša ant kūtės kleckus, lašiniuočius, varškėčius. Bernai suvalgė kleckus, o į dubenį arkliašūdžių prikrovė. Aitvarai namą sudegino.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 13 108-100 Pasaka AT 159*+302 [Sūnus ir gyvūnai]
Sūnus pateko į salą, kurioje tarnavo ir užsidirbo pinigų. Už prasikaltimą jis vėl plaukė į salą. Vaikinas pajuto esąs erškėtyne, kurį iškirtęs, pamatė, kad jis salelėje. Žmogus pamatė gyvulio kūną, prie kurio tarpusavyje kariavo liūtas, erelis ir zylė. Liūtas už atlygį paprašė žmogaus padalinti maistą. Liūtas pasakė, kad kai žmogus norės turėti liūto amžių - turės, erelis ir zylė tarė, kad vyras galės jais pavirsti.
[Sūnus ir gyvūnai]
BsTB 12 207-26 Sakmė BlLPK 3485 [Aitvaras gaidys pila į girnas grūdus]
Senutė per naktis maldavusi grūdus, o geldos vis pilnos. Ji su saule uždegė grabnyčių žvakę ir pavožė po puodu. Sutemus pradėjo malti ir atvožė puodą. Ten rado gaidį į geldas vemiantį, ir jį numušė. Gaidys išlėkdamas sudegino namus.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 208-27 Sakmė BlLPK 3485 [Grūdų aitvaras]
Į klojimą įlėkė varna ir lesa žirnius. Vienas žirnis vienas pūras. Gaspadorius metė šluotą į varną ir pabiro didžiausia krūva žirnių.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 208-28 Sakmė BlLKP 3462 [Aitvarą galima nusipirkti]
Gaspadorius Rygoje iš vokiečio nusipirko aitvarą. Vokietis jį pamokė, kad grįžus namo, prie vartų savo pačią šauktų, kad jai į širdį velnias įlįstų. Gaspadorius šaukė, kad pačiai velnias į subinę įlįstų. Tai aitvaras lėkdamas jam nosį nunešė.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 208-29 Sakmė BlLPK 3485 [Pusčiai grūdus išpusto]
Kai iškuldavo kūlėjai grūdus, tai per naktį pusčiai išpustydavo juos (likdavę tik pelai).
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 13 111-104 Pasaka AT 159*+665 [Pamirštas karaliaus kardas]
Studentas miške išgirdo liūto, sakalo, skruzdėlės ginčą dėl beržo. Vaikinas padalino gyvūnams medį. Jie suteikė studentui galimybę virsti gyvūnu. Vaikinas nuėjo į kariuomenę. Karalius, nukeliavęs kariauti, pamiršo paimti kardą. Tam, kuris atneš kardą, jis pažadėjo pusę karalystės ir dukterį. Studentas virto gyvūnais, atnešė kardą ir vedė karalaitę.
Rankraštinė versija [Pamirštas karaliaus kardas]
BsTB 13 111-104 Pasaka AT 159*+665 [Pamirštas karaliaus kardas]
Studentas miške išgirdo liūto, sakalo, skruzdėlės ginčą dėl beržo. Vaikinas padalino gyvūnams medį. Jie suteikė studentui galimybę virsti gyvūnu. Vaikinas nuėjo į kariuomenę. Karalius, nukeliavęs kariauti, pamiršo paimti kardą. Tam, kuris atneš kardą, jis pažadėjo pusę karalystės ir dukterį. Studentas virto gyvūnais, atnešė kardą ir vedė karalaitę.
[Pamirštas karaliaus kardas]
BsTB 12 208-30 Pasakojimas [Stebuklinga žolė]
Yra tokia žolė, kas ją turi, viską žino, kaip ir paparčio žiedą turėdamas. Kai šienaujant dalgis užkliūna, reikia paimti to kirčio žoles ir įmesti į tekantį vandenį. Žolė, kuri plauks prieš srovę, bus stebuklinga žolė.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 209-31 Sakmė AT 672D [Gyvatės pauosto gyvatžolės ir eina miegoti]
Žmogus matė, kad gyvatės rudenį pauosto kokios žolės (gyvatžolės ar vuogažolės) ir eina miegoti. Tas žmogus pauostė ir užmigo. Išmiegojo jis iki pavasario.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 209-33 Sakmė [Nužiūrėtą karvę melžia per aukso žiedą]
Kai nužiūri karvę, tai melžia per aukso žiedą, kad pienas bėgtų ant karvės užpakalinių kojų nagų.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 219-76 Pasakojimas [Kad galėtų žinoti, kas po žeme yra]
Kad galėtų sužinoti, kas po žeme yra pavasarį gyvatę išskrodžia, į vidų greitžirnį įdeda ir užkasa. Kai žirnis užaugs, žirnius reikia suvalgyti. Suvalgęs viską žinos, kas po žeme per šešis sieksnius yra.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 219-77 Pasakojimas [Kaip rasti paparčio žiedą]
Šv. Jono naktyj nueiti į papartyną. Tame atsisėdus su šakaliu (per Kalėdas ar Velykas ar Sekmines pasidaro) apsirėžti aplink save ratą. Šilkinę skarą pasitiesti ant kelių ir tris adynas laukti. Ateis baisybė kai didelis kalnas arba koks mūras ir sugrius ant tavęs, tai jau bus tas žiedas.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 220-82 Užkalbėjimas [Nuo gyvatės įkandimo]
Šventas Petras ir Jėzus ėjo par žalią ganyklą ir pasitiko žaltį ir gyvatę. Angelas šnekėjo, o Kristus prisiekė, kad nuodai išeitų. Amen.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 220-82 Užkalbėjimas [Nuo gyvatės įkandimo]
Šventas Petras ir Jėzus ėjo par žalią ganyklą ir pasitiko žaltį ir gyvatę. Angelas šnekėjo, o Kristus prisiekė, kad nuodai išeitų. Amen.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 220-83 Užkalbėjimas [Nuo rožės]
Kristus ir Marija važiavo per Raudoną marią. Marija rankoje turėjo tris rožes: vieną rankoje laikė, antrą ant sienos pakabino, trečią sudegino.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 220-83 Užkalbėjimas [Nuo rožės]
Kristus ir Marija važiavo per Raudoną marią. Marija rankoje turėjo tris rožes: vieną rankoje laikė, antrą ant sienos pakabino, trečią sudegino.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 221-84 Užkalbėjimas [Nuo dantų skaudėjimo]
Kalba, kad skaudamą dantį prigirdys ir nugramzdins šulinyje, kad neskaudėtų.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 221-84 Užkalbėjimas [Nuo dantų skaudėjimo]
Kalba, kad skaudamą dantį prigirdys ir nugramzdins šulinyje, kad neskaudėtų.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 221-85 Užkalbėjimas [Kad vagį sulaikytų ir paleistų]
Kalba, kad vagis paliktų kai anglis, išnyktų kai žarijos, sudžiūtų kai šniūras, saulė neapšviestų, kol su savo ležiuviu atleisiu. Duoti vagiui pora antausių ir paleisti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 221-85 Užkalbėjimas [Kad vagį sulaikytų ir paleistų]
Kalba, kad vagis paliktų kai anglis, išnyktų kai žarijos, sudžiūtų kai šniūras, saulė neapšviestų, kol su savo ležiuviu atleisiu. Duoti vagiui pora antausių ir paleisti.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 221-87 Užkalbėjimas [Kad svirplius išvarytų]
Duoną iškepus, pečių iššluostyt ir tas pašluostas pro langą laukan išberti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 221-87 Užkalbėjimas [Kad svirplius išvarytų]
Duoną iškepus, pečių iššluostyt ir tas pašluostas pro langą laukan išberti.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 223-107 Tikėjimas [Vištos giedojimas pranašauja nelaimę, kaip jos išvengti]
Vištos giedojimas pranašauja nelaimę. Norint išvengti nelaimės, giedančia višta matuoja nuo vieno slenksčio iki kito. Kas atsiduria prie antro slenksčio (ar galva, ar uodega), tą reikia nukirsti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 223-107 Tikėjimas [Vištos giedojimas pranašauja nelaimę, kaip jos išvengti]
Vištos giedojimas pranašauja nelaimę. Norint išvengti nelaimės, giedančia višta matuoja nuo vieno slenksčio iki kito. Kas atsiduria prie antro slenksčio (ar galva, ar uodega), tą reikia nukirsti.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 223-110 Tikėjimas [Baltos kempės piktadarių bobų padarymas]
Jei ant sienojų ar šulinio rentinių atsiranda baltų kempių, tai piktadarių bobų padarymas. Jas sudegina.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 223-110 Tikėjimas [Baltos kempės piktadarių bobų padarymas]
Jei ant sienojų ar šulinio rentinių atsiranda baltų kempių, tai piktadarių bobų padarymas. Jas sudegina.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 223-111 Tikėjimas [Užkerėtą daiktą reikia sudeginti]
Užkerėtą daiktą reikia sudeginti, o kai tą padaręs ateis skolintis, jam nieko nereikia duoti. Kai dega užkerėtas daiktas, raganai širdį drasko, kai ką gauna iš tų namų atleidžia.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 223-111 Tikėjimas [Užkerėtą daiktą reikia sudeginti]
Užkerėtą daiktą reikia sudeginti, o kai tą padaręs ateis skolintis, jam nieko nereikia duoti. Kai dega užkerėtas daiktas, raganai širdį drasko, kai ką gauna iš tų namų atleidžia.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 224-113 Pasakojimas [Kaip malūną apsaugo nuo bloga linkinčių ubagų]
Malūninkas, norėdamas apsaugoti malūną nuo bloga linkinčių ubagų, į žemę kalė vinis. Ubagai padaro, kad vėjas malūnus sudrasko, sparnus nuneša.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 224-113 Pasakojimas [Kaip malūną apsaugo nuo bloga linkinčių ubagų]
Malūninkas, norėdamas apsaugoti malūną nuo bloga linkinčių ubagų, į žemę kalė vinis. Ubagai padaro, kad vėjas malūnus sudrasko, sparnus nuneša.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 224-114 Tikėjimas [Peilio negalima aukštielninko dėti]
Peilio negalima aukštielninko dėti, nes tą valandą gimęs sau galą pasidaro ar nelaimngas būna jo gyvenimas. Jei namuose taip peilį padėtą pamato, žmogui kibelės prasideda. Jei namas dega, tai pamačius aukštielninką peilį, jį ant šono reikia paversti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 224-114 Tikėjimas [Peilio negalima aukštielninko dėti]
Peilio negalima aukštielninko dėti, nes tą valandą gimęs sau galą pasidaro ar nelaimngas būna jo gyvenimas. Jei namuose taip peilį padėtą pamato, žmogui kibelės prasideda. Jei namas dega, tai pamačius aukštielninką peilį, jį ant šono reikia paversti.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 224-115 Tikėjimas [Išvirkšti marškiniai saugo]
Išvirkšti marškiniai saugo nuo nužiūrėjimo.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 224-115 Tikėjimas [Išvirkšti marškiniai saugo]
Išvirkšti marškiniai saugo nuo nužiūrėjimo.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 224-116 Tikėjimas [Kaip pasisavinti užkeiktą daiktą]
Kas nori pasisavinti užkeiktą (kad nepavogtų) daiktą, reikia atbulam prieiti ir per tarpkojį paėmus neštis.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 224-116 Tikėjimas [Kaip pasisavinti užkeiktą daiktą]
Kas nori pasisavinti užkeiktą (kad nepavogtų) daiktą, reikia atbulam prieiti ir per tarpkojį paėmus neštis.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 225-118 Tikėjimas [Kaip kviečius apsaugoti nuo žvirblių]
Norint kviečius apsaugoti nuo žvirblių, reikia prieš sėją atsisukus į žiemį berti dvi saujas kviečių.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 225-118 Tikėjimas [Kaip kviečius apsaugoti nuo žvirblių]
Norint kviečius apsaugoti nuo žvirblių, reikia prieš sėją atsisukus į žiemį berti dvi saujas kviečių.
LMD I 1063 rankraštinis variantas
BsTB 12 226-128 Tikėjimas [Grabnyčių oras pranašauja ateinančių metų orus]
Kokia Grabnyčių diena, toks bus ateinančių metų pavasaris, vasara, ruduo.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 226-132 Pasakojimas [Per Velykas kaimyno daržą vištom, laukus žvirbliais apleidžia]
Per Velykas gali kaimyno daržą vištom, laukus žvirbliais apleisti. Velykų ryta išpila sašlavas, tris sudurus numeta į kaimyno daržą, kad vištos eitų į jo daržą. Velykų rytą išbarškina lazdele po pastoges ir tą lazdelę numeta į kaimyno kviečių lauką, tai tam lauke žvirblių neatsigina.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 229-142 Linkėjimas [Kad kopūstai gerai augtų]
Kopūstus sodinant linki, kad kotai augtų kaip svirtys, galvos kaip pirtys.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 229-142 Linkėjimas [Kad kopūstai gerai augtų]
Kopūstus sodinant linki, kad kotai augtų kaip svirtys, galvos kaip pirtys.
LMD I 1060 rankraštinis variantas
BsTB 12 231-156 Sakmė [Ubagė išveda svirplius]
Ubagė vieną svirplį įsidėjo sau į naginę. Jai išėjus, nebeliko svirplių.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 231-156 Sakmė [Ubagė išveda svirplius]
Ubagė vieną svirplį įsidėjo sau į naginę. Jai išėjus, nebeliko svirplių.
LMD I 1060 rankraštinis variantas
BsTB 12 231-157 Tikėjimas [Žvirblius galima išvesti]
Kalėdų rytą žvirblius su virpčiu baido iš visų pastogių. Ir kur tą virptį įsmeigia, ten žvirbliai lekia.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 231-157 Tikėjimas [Žvirblius galima išvesti]
Kalėdų rytą žvirblius su virpčiu baido iš visų pastogių. Ir kur tą virptį įsmeigia, ten žvirbliai lekia.
LMD I 1060 rankraštinis variantas
BsTB 12 232-168 Tikėjimas [Norint vandens pylimą išgriauti, pila sidabro]
Gyvojo sidabro kad gerokai į prūdą įleisi, tai pylimą (dambį) išvers.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 232-168 Tikėjimas [Norint vandens pylimą išgriauti, pila sidabro]
Gyvojo sidabro kad gerokai į prūdą įleisi, tai pylimą (dambį) išvers.
LMD I 1060 rankraštinis variantas
BsTB 12 232-169 Tikėjimas [Kad duonos neiškeptų, po pečium papila sidabro]
Duoną kepant, gyvojo sidabro po pečium pabersi duonos negalės pakepti, bėgs laukan.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 232-173 Tikėjimas [Kad arklys po kelionės pailsėtų]
Kad arklys, iš kelionės parvažiavus, par naktį pasilsėtų, tai reik uodegą išmegzti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 233-174 Tikėjimas [Arkliai gerai pailsės, jei vežimą iškrausi]
Parvažiavus, kad ir vėlai, vežimą reikia išmesti tą vakarą, tai arkliai geriau pasilsės per naktį.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 233-181 Linkėjimas [Piemenėliai linki gero miego]
Kad piemenėliai ryte sunkiai keltūsi, pramigtų, pargydami bandą, kapojasi su botagais šaukdami: Še miego..
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 233-183 Pasakojimas [Apie revizorių Zenkų]
Revizorius Zenkus jei ryte pirmą sutikdavo žmogų, tą dieną būdavo gero būdo, jei šunį, katę, kiaulę, arklį ar kitą gyvulį pikto. Tai perpratusi jo žmona, stengėsi jam pirmoji pasirodyti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 234-190 Tikėjimas [Motina švenčiausia verkia, jei darželyje juozažolių neranda]
Jei darželyje juozažolių (yzapų) neranda, Motina švenčiausia verkia.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 234-187 Tikėjimas [Paskutiniajame teisme ne visi bus]
Paskutiniajame teisme nebus tie, kam kiaulės iškąstas ir užvardintas sąnarys.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 234-188 Tikėjimas [Aniuolas sargas verkia, jei mergelė miega užsigobusi skarele]
Aniuolas sargas ir Motina švenčiausia verkia, jei mergelė miega užsigobusi skarele, nerodo savo vainiko.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 234-189 Tikėjimas [Motina švenčiausia verkia, jei asla neiššluota]
Motina švenčiausia atėjus naktį randanti kur aslą neiššluotą verkianti.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 235-196 Tikėjimas; etiologinė sakmė [Negalima rodyti pirštu į mėnulį; boba mėnulyje]
Negalima rodyti pirštu į mėnulį pritrauks.
Bobą už nepagarbius žodžius mėnulis pritraukė. Dabar mėnulyje matosi boba su naščiais.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 237-216 Pasakojimas [Kaip pažinti einantį pinigą]
Einančio pinigo viduryje ar prie krašto yra burbulytis, kuris vis burbsi. Norint jį užturėti, reikia pinigą spausti tarp pirštų, dėti į antį prie nuogo kūno arba apspjaudyti ir dėti į pinigų mašną. Einantys pinigai ne tik patys eina, bet ir kitų pinigus išveda.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 238-222 Pasakojimas [Kaip per Jonines bažnyčioje raganą pamatyti]
Norint per Jonines bažnyčioje raganą pamatyti (ji rankoje laiko milžtuvę), reikia su savim turėti pirmąji žirnio žiedą.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 238-223 Sakmė [Kad sektųsi zuikiai šaudyti]
Norint, kad zuikiai sektųsi šaudyti, reikia peršauti komuniją. Žmogus, nedrįsęs šauti, pamatė kruviną komuniją ir šalia raitą velniuką zuikį už ausų nusitvėrusį. Velnių nušautiems zuikiams ašaros bėga.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 239-226 Liaudies medicina [Drugio gydymas]
Drugiu sergantis ligonis sapnuoja žydą, čigoną, ponaitį, bobą. Ligonis turi išimti padvėsusio arklio vidurius, įlįsti į vidų ir laukti, kol ateis sapne matytas žmogus.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 240-234 Tikėjimas [Kam kiaušiniai lupasi, tam linai dera]
Kam kiaušiniai lupasi, tam linai dera.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 240-236 Tikėjimas [Jei skalbiant merginai pilvas sušlampa, gaus vyrą girtuoklį]
Jei skalbiant merginai pilvas sušlampa, gaus vyrą girtuoklį.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 240-238 Tikėjimas [Kas per šliūbą priklaupia kito drabužį, to bus viršus]
Kas per šliūbą prie grotelių priklaupia kito drabužį, to bus visada viršus.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 258-391 Pasakojimas [Lietuvio ir latvio pokalbis apie žiniavimą]
Latvis sako: kas žino, tas ir padaro, kaip tiki, taip ir atsitinka. Lietuvis netiki: tie darymai nieko nedaro.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 252-342 Tikėjimas [Nėščia moteris negali apie nėštumą plačiai skelbti]
Nėščiai moteriai negalima šios žinios plačiai skelbti, nes kiek žmonių žinos, tiek valandų skausmo prisidės.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 253-348 Paprotys [Mirštantis išpažintį gali atlikti draugui]
Mirštantis (dažniausiai tai moterims atsitinka), kai nesuspėjama parvežti kunigo, išpažintį gali atlikti draugui.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 253-351 Tikėjimas [Perkūnas trenkia į namą, kurio sienojuje yra dvišerdis medis]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-372 Tikėjimas [Pagal tai, ką išmeta gužas iš lizdo, spėja, kokie bus metai]
Jei gužas (gandras) išmeta kiaušinį bus geri metai, jei vaiką blogi.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-373 Tikėjimas [Gegutė užkukuoja be pinigų, būsi be pinigų]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-374 Tikėjimas [Kad vištos nelestų buroklapių]
Kad vištos nelestų buroklapių, negalima kiaušinių virti barščiuose.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-375 Tikėjimas [Kaip šunį prisijaukinti]
Norint prisijaukinti šunį, reikia duoną po pažastimi palaikyti ir šuniui duoti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-376 Tikėjimas [Kaip prisijaukinti ar atbaidyti karvelius]
Norint prisijaukinti karvelius, reikia Grabnyčių dieną lovelius pakabinti. Karvelius atbaido vanago plunksna.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-377 Tikėjimas [Kad varnos nelestų žąsiukų]
Kad varnos nelestų žąsyčių, reikia juos su paraku pasmilkyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-378 Tikėjimas [Kad žvirbliai nelestų javų]
Kad žvirbliai nelestų javų, pabaigus sėti nereikia sėtuvės iškratyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 256-379 Tikėjimas [Laukas, kur išperi pempė, nelaimingas]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-380 Tikėjimas [Gegutės kukavimas pranašauja mirtį]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-381 Tikėjimas [Negalima supti kojos, velniukas užsės]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-382 Tikėjimas [Gulom nevalgyk, mirdamas susipersi]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-383 Tikėjimas [Ką reiškia, kai niežti nosį, liežuvį]
Jei nosies galą niežti, išgirsi naujieną, jei liežuvio galą apkalbės.
Tikėjimas [Ką reiškia, kai niežti nosį, liežuvį]: 2004 redakcija
BsTB 12 257-384 Tikėjimas [Brangi ar pigi bus šeimyna]
Pagal dviejų aušros žvaigždžių išsidėstymą, spėją brangi ar pigi bus šeimyna.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-389 Sakmė [Žiniavimo galios perdavimas]
Senoji latvė jaunajai latviukei iškalbėjo visas savo žinias ir priežines, po to į burną pūtė dvasią ir nusispjovė.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 257-390 Pasakojimas apie tikėjimą užkalbėjimais
1901 metais Matas Slančiauskas Kurše su latviu ir latve eidamas išsikalbėjo apie burtus (užkalbėjimus). Latviai prieštaravo, kad burtai (gydymas užkalbėjimais) yra niektikiai.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 258-393 Tikėjimas [Kad agurkai geriau megztų]
Kad agurkai geriau megztų, juos reikia sodinti, kai kiaules namo varo, o į žydiančius agurkus pančių mazgų primėtyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 259-397 Tikėjimas [Kad audžiant audeklas nesisuktų]
Kad audžiant audeklas nesisuktų, audėjos neleidžia prie staklių prisirišus botagų, apivarų, kitų virvių vyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 286-624 Mitologinė sakmė [Burtininkai moka apdumti akis]
Burtininkai žmonėms apdumia akis. Jiems rodosi, kad troba pilna vandens ir vanduo vis aukštyn kyla.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 264-438 Tikėjimas [Kad kitas neužsėtų pasėlių]
Kad kitas neužsėtų tavo pasėlių, į sėtuvę prisisemia žemių ir sėja priešais.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 264-439 Mitologinė sakmė [Užkeikti pinigai]
Prieš mirtį motina užkasė pinigus po lova ir pasakė, kas pinigus paims su jos plika ranka ir jos numirusios plikas verks, tas tuos pinigus galės naudoti. Marti tai girdėjusi ir taip padariusi.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 264-440 Mitologinė sakmė [Užkeikti pinigai]
Turtininkas miške paslėpė pinigus, apšiko ir sako: kas šūdą į atžagarią vyženą įsidėjęs, namo parsivežęs į duoną išsikepęs, suvalgys, tai tuos pinigus galės vartoti. Vargužis tai girdėjo, taip padarė ir tuos pinigus galėjo naudoti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 264-441 Mitologinė sakmė [Užkeikti pinigai]
Didžturtis užkasė po ąžuolu pinigus ir sako: Be dvylikos žmonių galvų niekas tų pinigų neišims. Kaimynas medyje tupėdamas klausia, ar tiks žvirblių, ar varnų, ar vištų galvos. Didžturtis sutiko, kad tiks vištų. Kaimynas nukirto dvylikai vištų galvas ir išsikasė pinigus.
BsTB 12 266-446 Pasakojimas [Tikėjimas gydo]
Užkalbėtojai, šnabždėtojai sako, kad reikia tikėti, kad jie galėtų pagelbėti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 266-447 Pasakojimas [Apie paprastų žmonių tikėjimą]
1901 metais kunigas, iš Petrapilės dvasiškos akademijos parvažiavęs namo, sakęs, kad tų prastųjų žmonių be tikėjimo nesą galiama užlaikyti. Vienaip šneka, kitaip mano.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 266-448 Kalendorinių švenčių papročiai, tikėjimai
Kalėdų, Trijų karalių, šv. Agotos dienos, Pelenų dienos, Verbų sekmadienio, Velykų, Sekminių, Devintinių (Dievo kūno), Žolinės, šv. Lauryno dienos, šv. Palionijos dienos papročiai, tikėjimai. Sunkioms ligoms gydyti šventina šv. Petro kryželius, naudoja šv. Ignacijaus vandenį, kryželius, Žemaičių Kalvarijoje į šventą kryžių patrintus, Šiluvos akmenėlius.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 269-454 Tikėjimas [Gyvatė, priėjusi prie akmens, atgauna savo gylį]
Kai gyvatė įkerta, ji praranda savo gylį. Kada gyvatė prieina prie akmens, vėl atgauna gylį. Akmuo tampa minkštas kaip košė.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 269-455 Sakmė [Velnias įmina į akmenį pėdą]
Kai velnias eina vandeniu neklimpsta, kai akmeniu įmina pėdas. Todėl yra akmenų su velnio pėda.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 270-460 Užkalbėjimas nuo rožės Kristus ėjo per žemę"
Kristus, mūsų Išganytojis, ėjo par tą žemę, turėjo tris rožes rankose: viena siena [?], antra stovėjo, trečia prapuolė. Amen.
Tris karts Vardan Dievo, sukalbėti poterius, ir gana.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 270-461 Užkalbėjimas nuo rožės Rožės gėla, aš skundžiuos tavim"
Rožės gėla, aš skundžiuos tavim! Šita ranka tur tave, šita ranka gen tave, ir rožės gėla, ir rožės gėla tur šalin eiti!"
Trys Vardan Dievo ir poteriai.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 270-463 Užkalbėjimas nuo kraujo tekėjimo Lėkė juodvarnis per raudoną kraujo jūrą"
Lėkė juodvarnis par raudoną kraujo jūrą, ir iš jo plunksnų tekėjo raudoni kraujo lašai. Jėzus nešė savo kryžių. Kodėl? Todėl, kad jis norėjo kraują suturėt.
BsTB 12 270-464 Užkalbėjimas nuo tynio Ėjo trys šventos moterys"
Ėjo trys šventos moterys par tą žemę. Jos dvasiškos, jos; jos vainikuotos, jos (gekrönte); jos šventos, jos".
Trys Vardan Dievo.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 270-465 Užkalbėjimas ugniai sustabdyti Kristus ėjo per tą žemę"
Kristus, mūsų Išganytojis, ėjo par tą žemę ir turėjo medėgulį savo rankoj. Jis storojos, jis braukė, jis šventė".
Trys Vardan Dievo Tėvo ir poterius sukalbėt.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 275-508 Tikėjimas [Dūšia stovi prie mirusiojo, kol kūną įdeda į grabą]
Dūšia stovi prie mirusio kūno tol, kol įdeda į grabą, o po to eina verkdama: Oi tu kūne, tu lavone, tu prapuldei biedną mane: jau sukurta ugnis karšta, jau surinkti dūmai raitos.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 277-542 Tikėjimas [Sode šakų negalima vieno plieno įrankiais pjauti]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 279-585 Liaudies medicina [Priemonė nuo rankų skausmo ir tirpimo]
Nuo rankų skausmo ir tirpimo moterys apie bažnyčią neša altorėlį, o vyrai karūną ar kryžių.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 283-611 Tikėjimas [Jei drabužio apačia pasiraičiusi, būsi girtas]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 283-612 Tikėjimas [Kad vištos rūtų nekastų]
Kad vištos rūtų nekastų, per Nekaltą prasidėjimą merginoms negalima galvų šukuoti.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 283-613 Tikėjimas [Kad kiaulės savo paršelių neėstų]
Kad kiaulės savo paršelių neėstų, negalima kiaulių kūtėj šikti.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 284-620 Mitologinė sakmė [Bravorininkas atkeršija už sugadintą degtinę]
Burtininkas sugadino bravorininkui varomą degtinę. Bravorininkas pasikabino ant vagio savo kailinius ir ėmė juos daužyti. Burtininkas ėmė iš skausmo raitytis.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 285-621 Mitologinė sakmė [Burtininkas apdumia akis]
Burtininkas keleiviams, kurie atskleidžia jo klastą, apdumia akis. Keleiviams pasirodo, kad dega jų vežimai su linais.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 285-622 Mitologinė sakmė [Burtininko kerštas]
Burtininkas žmogui, atskleidusiam jo apgaulę (visiems rodėsi, kad gaidys balkį velka), į lūpą spyną įkabina.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 285-623 Mitologinė sakmė [Kaip burtininkai apdumia akis]
Burtininkai, ką savo akimis mato, tiems ir apdumia akis. Žmonės mato, kad žmogus ant lyno vaikšto, nors ant žemės vaikščioja.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 287-629 Tikėjimas [Kad paukščiai perėtų, reikia kiaušinius ne vežti, o nešti]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 287-630 Tikėjimas [Ančių kiaušinių negalima per vandenį nešti, nes neišperės]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 288-645 Tikėjimas [Savižudį reikia kniūpsčią guldyti kad nesivaidentų]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 297-663 Tikėjimas [Kad ėriukai tylūs būtų]
Kad ėriukai tylūs būtų, reikia, aviai apsivaikavus, tą žinią ne garsiai, o tyliai pasakyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 248-303 Liaudies medicina [Kaip nugydyti karpas]
Kai rankos karpom nuauga, reikia, kiek yra karpų, tiek sumegzti mazgelių ant raudono siūlo ir ūlyčioj pamesti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 249-306 Tikėjimas [Jei žmogus ilgai merdi, laukia ko ateinant]
Jei žmogus ilgai merdi, tai laukia ko ateinant ar giminaičio, ar pažįstamo.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 249-308 Tikėjimas [Keturakis šunelis mato velnią]
Keturakis šunelis, kuris turi rudus antakius, mato velnią.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 249-310 Pasakojimas [Žydai gimsta akli]
Žydai gimsta akli, tik kai jiems patepa akis su kataliko krauju, tada jie atanka. Todėl žydai prieš savo Velykas žmogaus kraują renka.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 249-311 Tikėjimas [Žydai nemato saulės]
Žydai saulės nemato. Jie tiktai šviesybę mato, bet saulės nemato.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 252-335 Tikėjimas [Kad vištos kanapių nekastų]
Kad vištos kanapių nekastų, kanapes reikia sėti anksti ryte.
Tekstas redaguotas 2004 m.
Atgal