VIETOVĖS
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=12294&back=home
VIETOS VARDAS: Reibiniai 
ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)
AUKŠTESNIS LYGMUO:
Skaistgiris sen.
ČIA GIMĖ:
Slančiauskienė-Zalogytė, Ona
SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 12 151-5 Mitologinė sakmė apie vinkšnoj kenčiančią vėlę BILPK 3555 [Atgailaujančios sielos]
Kaimynei sapne pasirodė mirusi moteris, pasisakė senoje vinkšnoje kenčianti skaistyklą ir prašė sukalbėti už ją Amžinąjį atilsį".
Sakmė, redaguota 2004
BsTB 11 330 Garbstymai, garbavojimai negyvėlių
Laidotuvių raudų nuotrupos. Kreipimaisi į tėvą, motiną, sesę, brolį.
[Kreipimaisi į mirusiuosius]
BsTB 11 331-II Laidotuvių rauda [Mirusio tėvo garbstymas II]
Duktė rauda mirusio tėvo. Pasiliko siratėlė, laukia saulei patekant ateinančio aplankyti tėvo. Kai išgirsta giedantį paukštelį, galvoja, kad tėvelis ją kalbina.
[Mirusio tėvo garbstymas]
BsTB 11 331-III Laidotuvių rauda [Mirusio tėvo garbstymas III]
Duktė rauda mirusio tėvo. Kur dabar pasidės, prisiglaus. Visus pamatys, visus atras, tik tėvo niekur nebepamatys.
[Mirusio tėvo garbstymas]
BsTB 11 331-II Laidotuvių rauda [Motina garbsto savo sūnų II]
Motina garbsto mirusį sūnų, duonos davėjėlį. Likusi be vyro galvojo, kad sūnus bus prieglaudėlė. Per gavėnią palaidojo dukterį, dabar ir sūnus numirė liko be nieko.
[Motina garbsto savo sūnų]
BsTB 11 332-III Laidotuvių rauda [Motina garbsto savo sūnų III]
Motina garbsto mirusį sūnų. Klausia, ko jis numirė. Nebus kam pakinkyt žirgelio, į Žagarę važiuojant, niekas nelauks. Išlydės jį į kapus, persiskirs amžiams. Sūnus ten sulauks motinos, o ji jo sugrįžtant nebesulauks. Kai ji numirs, nebus kam jos apverkti.
[Motina garbsto savo sūnų]
BsTB 11 332-IV Laidotuvių rauda [Motina garbsto savo sūnų IV]
Motina garbsto mirusį sūnų. Klausia, ko numirė, juk viskas buvo - ir laukai, ir kluonai, ir daržai. Kad tas būtų numiręs, kam nėra laukų, nėra kluonų, nėra daržų...
[Motina garbsto savo sūnų]
BsTB 11 332-V Laidotuvių rauda [Motina garbsto savo sūnų V]
Motina garbsto mirusį sūnų. Prašo duobkasių, kad laidojant nemestų į duobę didelių sušalusios žemės gabalų, nesudaužytų grabo. Prisimena kaip sūnaitis, artojėlis, iš lauko parėjęs rodė marškinius, šlapius nuo prakaito.
[Motina garbsto savo sūnų]
BsTB 11 332-VI Laidotuvių raudos parodija [Motina garbsto savo sūnų VI]
Motina garbsto mirusį vyresnį sūnų. Sako, kad Dievas nei šį, nei tą pridirbo: atėmė grūdą [vyresnįjį], paliko šū... [mažesnįjį]
[Motina garbsto savo sūnų]
BsTB 11 333-I Laidotuvių rauda [Motina garbsto dukterį I]
Motina garbsto mirusią dukterį. Laukė jos užaugančios kaip saulės patekančios. Klausia, kas dabar ją pavaduos, kas padės darbelius dirbti, vargelius vargti. Ji tikėjosi, kad dukra senatvėj slaugys ir palaidos, o dabar motinai tenka ją apverkti.
[Motina garbsto dukterį]
BsTB 11 334-II Laidotuvių rauda [Motina garbsto dukterį II]
Motina garbsto mirusią dukterį. Ji visad sakydavusi, kad kai užaugs, pavaduos motiną, dirbs darbelius.
[Motina garbsto dukterį]
BsTB 11 334-III Laidotuvių raudos parodija [Motina garbsto dukterį III]
Motina garbsto dukterį ir vardina, kad, jei ši būtų nenumirus, tėvas jai būtų nupirkęs šilkinę skarelę, karolius, batus... Tėvas, šalia krosnies atsisėdęs, pypkę rūkydamas, jai pritaria.
[Motina garbsto dukterį]
BsTB 11 335-I Laidotuvių rauda [Vyro apgarbstymas I]
Žmona garbsto mirusį vyrą. Klausia, kodėl numirė, paliko su mažais vaikeliais. Jis nieko nebejaučia, o ji liko su visais vargeliais. Ką dabar jai reikės daryti, kaip išmaitinti mažutėlius.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 336-II Laidotuvių raudos parodija [Vyro apgarbstymas II]
Žmona garbsto mirusį vyrą. Klausia, kodėl jis numirė, argi neturėjo pančekėlių, kuo kojeles apsiauti juk galėjo ir dvejom, ir trejom. Vardija jo darbo įrankius. Ką dabar jai reikės daryti, kur pasidėti.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 336-III Laidotuvių raudos parodija [Vyro apgarbstymas III]
Žmona garbsto mirusį vyrą. Liko jo šeši ratai ir burokai. Nerūpėjo jai burnelę vandeniu prausti ašaromis nusiprausdavo, nerūpėjo ašarų su skarele šluostyti su rankovėle nusibraukdavo, nerūpėjo galvelę šukuoti vyras su savo nageliais iššukuodavo, nereikėjo malkų vidun nešti vyras iš paskos promėtydavo.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 336-IV Laidotuvių raudos parodija [Vyro apgarbstymas IV]
Žmona garbsto mirusį vyrą. Seniau jis sakydavęs "Kaste bezde", o dabar nieko nebesako.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 337-V Laidotuvių raudos parodija [Vyro apgarbstymas V]
Žmona garbsto mirusį vyrą, kurį į kapus neša jos meilužis. Užjaučia, kad šio peteliai braška, siūlo pailsėti.
[Vyro apgarbstymas]
BsTB 11 338 Laidotuvių raudos parodija [Sūnus garbsto motiną ir žentas tą gi savo pačios motiną]
Sūnus ir žentas garbsto mirusią motiną ir uošvienę. Klausia, kodėl numirė, kas dabar bepriglaus. Paskui abudu pradeda bartis, sūnus varo žentą šalin, abu nepasidalina paliktos skrynios, garbsto ją.
[Sūnus garbsto motiną ir žentas savo pačios motiną]
BsTB 11 339-I Laidotuvių rauda [Duktė garbsto savo numirusią motiną I]
Duktė rauda mirusios motinos. Klausia, kodėl numirė, juk žadėjo aprūpinti, į žmones išleisti, o dabar paliko siratėlę. Kur dabar pasidės, prisiglaus. Nebeprašo motinėlė nei pasodinti, nei apversti, nei patalėlį pataisyti, nebesako nė vieno žodelio.
[Duktė garbsto savo numirusią motiną]
BsTB 11 339-II Laidotuvių rauda [Duktė garbsto savo numirusią motiną II]
Duktė garbsto mirusią motiną. Klausia, kodėl numirė, kur dabar jai pasidėti. Glausis prie akmenėlio akmenėlis šaltas, glausis prie medelio medelis šakotas. Niekas nebemylės skaniais kąsneliais, nebegirdės motinėlės meilingų žodelių. Daug bus ponų barti, nebebus matušėlės, kad užtartų.
[Duktė garbsto savo numirusią motiną]
BsTB 11 339-III Laidotuvių rauda [Duktė garbsto savo numirusią motiną III]
Duktė rauda mirusios motinos. Nebeateis motinėlė, nebeaplankys, nebepaglostys, nebepaglaudys vaikelių, nebepakalbins žodeliais.
[Duktė garbsto savo numirusią motiną]
BsTB 11 340-IV Laidotuvių rauda [Sesuo rauda brolio]
Apraudamas miręs brolis. Dabar jis guli, nejaučia, kad jo sesės verkia, kai gegutėlės kukuoja. Daugiau nebeateis, nebeaplankys brolelis, seniau susitikę gražiai pakalbėdavo.
[Sesuo rauda brolio]
BsTB 11 340-I Laidotuvių rauda [Sesuo seserį garbsto I]
Sesuo garbsto mirusią seserį. Ji guli, nebešneka, nieko nebeklausinėja. Jos dukterys vaikšto aplinkui, kukuoja kaip gegutės, vaikai kaip višteliai bėginėja, o ji vis guli, nė žodžio neprataria. nebesusieis jos, nebepasikalbės.
[Sesuo seserį garbsto]
BsTB 11 341-II Laidotuvių rauda [Sesuo seserį garbsto II]
Sesuo seserį garbsto. Daugiau jos nebesusieis, nebepakalbės, nebesako nė žodžio ir vaikeliams.
[Sesuo seserį garbsto]
BsTB 11 341 Laidotuvių rauda [Garbstė švogerka savo švogerį]
Svainė aprauda savo mirusį svainį. Klausia, kodėl numirė, paliko mažus vaikelius - kas juos priglaus, kas užaugins. Kas ir ją pačią paguos, ašaras nušluostys. Seniau svainis ją, liūdną pamatęs, tuoj klausinėdavo.
[Garbstė švogerka savo švogerį]
BsTB 11 342 Laidotuvių rauda [Numirus kūmai ar susiedei]
Garbstoma mirusi kaimynė. Gailimasi, kad nebesusitiks, nebepasikalbės ką verpia, audžia, ar sveiki vaikeliai, gyvulėliai. Užsikels varteliai, užžels takeliai, nebemynios žolelių eidamos viena pas kitą.
[Numirus kūmai ar susiedei]
BsTB 11 342-I Laidotuvių rauda [Kunigo apraudojimas]
Raudama mirusio kunigo, kuris vadinamas tėveliu, aprūpintojėliu. Klausia, kas besirūpins, duos pagalbą, kai jo nebeliko.
[Kunigo apraudojimas]
BsTB 11 342-II Buitinės raudos parodija [Raudama iškėlus kunigą į kitą vietą]
Mergina rauda, kad iškėlė kunigą į kitą parapiją. Senas kunigas priėjęs ramina, sako, kad kitą atkels. Mergina atsako, kad nebebus toks pat: kad ir mišias laikys, pamokslus sakys, bet toks gražus nebebus.
[Raudama iškėlus kunigą į kitą vietą]
BsTB 11 343 Laidotuvių rauda [Jaunai mergei numirus, kita jauna garbstė]
Mergina rauda mirusios jaunos merginos. Gailimasi, kad nebesusitiks, nebepasikalbės.
[Jaunai mergei numirus, kita jauna garbstė]
BsTB 11 343 Laidotuvių raudos parodija [Garbstė mergė (marčmergė) savo mirusį mažutėlį]
Garbsto mergina mirusį mažutėlį. Neliko nei dorybės, nei sveikatos, nei vaiko, nei vainiko.
[Garbstė mergė (marčmergė) savo mirusį mažutėlį]
BsTB 11 343 Humoristinė daina [Rauda iš baudžiavos laikų]
Dievas davė kūdikėlį, tik neturi vystyklėlių kitas turi dvejus marškinius, abejus atiduos. Neturi lopšio žada nueiti į Krokuvą ir parnešti kukavinį. Neturi linguoklės vaikui pasupti nueis į girią, parneš beržo kartelę. Neturi ko valgyti ir kuo kūdikėlį maitinti sako, kad nereikėjo taip daryti. Eis pas kleboną papasakoti apie savo padėtį.
[Rauda iš baudžiavos laikų]
BsTB 11 344 Laidotuvių raudų parodijų dvieiliai [Raudų nuotrumpos, nuo daugumo girdėtos]
Keturi laidotuvių raudų parodijų dvieiliai.
[Raudų nuotrumpos]
BsTB 12 195-4 Tikėjimas [Šventą dieną dėl dūšelių anglių negesina]
Šventą dieną nereikia anglių gesinti: dūšelėm čysčius pasididin.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 196-12 Liaudies medicina [Vaikų šlapinimosi į lovą gydymas]
Vaikų šlapinimąsi į lovą gydo Devintinių berželiais. Jas taip pat naudoja, jeigu karvės namo neina, bitėms.
Liaudies medicina
BsTB 12 197-28 Tikėjimas [Po jungtuvių užrakina spyną, kad pora meiliai gyventų]
Jaunavedžiams einant į bažnyčą po slenksčiu padeda atrakintą spyną, kurią po jungtuvių užrakina.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 198-29 Tikėjimas [Vaiko nereikia rodyti veidrodyje, nes ilgai nepradės kalbėti]
Vaiko mažo nereik rodyt į zerkolą: ilgai nekalbės.
Tikėjimas, redaguotas 2004
BsTB 12 240-239 Tikėjimas [Po šliūbo jaunieji turi eiti susikabinę]
Po šliūbo jaunieji turi eiti susikabinę, kad kas per jų tarpą nepereitų.
LLTI BR F2-434 variantas, redaguotas 2004
BsTB 12 152-16 Tikėjimas [Mirštantį marinti reikia pirmiau nei gaisrą gesinti]
Per gaisrą pirma reikia ne trobą gesinti, o mirštantį marinti, nes, kiek žmonių sueina, tai tiek angelų prie mirštančiojo susirenka.
Angelai sueina (2004 m. redakcija)
BsTB 12 156-35 Sakmė BILPK 3503 [Dūšia būna prie kūno tol, kol jis būna ant lentos]
Dūšia tol būna mirusiame kūne, kol tas guli ant lentos, o kai tik įdeda į karstą, tada verkdama išeina.
Sakmė, tekstas redaguotas 2004
BsTB 12 257-388 Liaudies medicina [Rožės ir kitų skaudulių gydymas]
Rožę ir kitas skaudulius gydo: vyrui moteriškais drabužiais, kuriuos patepa mėnesinėm, moteriai vyriškais drabužiais.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 261-420 Tikėjimas [Kad javai svilinėmis (kūlėmis) nevirstų]
Kad javai svilinėmis (kūlėmis) nevirstų, pabaigus sėti nereikia sėtuvės iškratyti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 261-421 Tikėjimas [Kviečius pasėjus, saują beria atgal]
Pabaigus kviečius sėti, reikia saują berti atgal, kad žvirbliai kviečių nelestų.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 261-422 Tikėjimas [Nėščiajai negalima šiukšlių nešti skraiste]
Nėščiajai negalima šiukšlių nešti skraiste, vaikas šerių turės.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 268-448a Tikėjimas [Jei per Kūčias sninga, bus daug spiečių]
Jei per Kūčias sninga, ateinančią vasarą bus daug spiečių. Kūčių dieną bitės perkeliamos, parvežamos.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 268-449 Liaudies veterinarija [Kai višta minkškiaušinius deda]
Kai višta minkškiaušinius deda, reikia botagą suriesti į baranką, padėti ant aslos, į vidurį grūdų įpilti ir duoti vištai lesti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 268-450 Tikėjimas [Kai nuo ryto ugnis čypia, bus svečių]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 271-469 Pasakojimas [Kaip šienpjoviai dalgius užkalbėjo]
Šienpjoviai burliai vakare susmeigė dalgius pievoje ir kad kiti nepaimtų, sako: Kas norės paimti kokį dalgį pačiupinėt, tą mes rytoj rytą ir atrasme čia bestovintį. Šeimininkai matė ir paslėpė dalgius samanose.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 279-582 Tikėjimas [Kad troboje žaibų nematytum]
Per perkūniją, kad troboje žaibų nematytum, reikia uždegti grabnyčių žvakę.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 279-586 Liaudies medicina [Kad skauduliai auga, reikia seredas ganyti]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 279-587 Tikėjimas [Kad juodas debesis persiskirtų]
Kad juodas debesis persiskirtų, reikia prieš tą debesį žegnotis į tris šalis.
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 315-786 Tikėjimas [Kad perkūnas netrenktų į trobą]
Kad perkūnas netrenktų į trobas, reikia pirmą vainiką renčiant į visus keturis kampus su kirviu įkirsti kryželius ir į tuos kirčius įdėti šventintų žolių arba grabnyčių žvakės galiukus.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-785 Tikėjimas [Kad pelės kūlių nekapotų]
Kad pelės nekapotų kūlių, reikia nevalgiusiems pusryčių šeštadienio rytais kūlius sukrauti į daržingalius.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-787 Tikėjimas [Kada sėti pupas]
Kad pupos būtų derlingos, reikia sėti pirmadienį žydės ir megs nuo pat apačios, o jei šeštadienį sėsi, žiedų tebus tik viršūnėse.
Teksto 2004 m. redakcija
BSTB 12 316-791 Tikėjimas [Jei kelionėje sutiksi moterį arba žydą]
Jei į kelionę išėjęs susitiksi moterį, nesiseks, o jei žydą, bus gerai, seksis.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-789 Tikėjimas [Kas šlapinsis ant skiedrų, tam šerpetos pirštai]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-790 Tikėjimas [Kaip pamatyti velnią]
Jei gegutei nekukuojant užmuši gyvatę, įkasi į žemę ir ten pasodinsi žirnį, o pražydusio žirnio žiedą nusiskynęs užsikiši už kepurės, bažnyčioje matysi, ką daro velniai.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-795 Tikėjimas [Jei vanduo virdamas cypia dūšios kenčia]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-793 Tikėjimas [Jei gegutei kukuojant turi pinigų turėsi visus metus]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-794 Tikėjimas [Kad nebūtų utėlių ir blusų]
Jei nori, kad nebūtų utėlių ir blusų, reikia marškinius siūdintis mėnesio gale.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-792 Tikėjimas [Kad visus metus gerai sektųsi]
Jei nori, kad visus metus viskas gerai sektųsi, reikia Velykų rytą su skiedrų glėbiu apibėgti aplink trobą ir pakurti ugnį.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 287-633 Tikėjimas [Velykų vandeniu krapina sodus, kad bitės veistųsi]
Teksto 2004 m. redakcija.
BsTB 12 297-662 Tikėjimas [Po švento Jono lieka raganų nukramtytos šermukšnių metūgės]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 297-667 Etiologinė sakmė [Akmenų atsiradimas]
Dievas supyko, kad žmonės pasileidę ir pasėjo akmenų. Akmenys augo. Žmonės išsigando ir ėmė Dievo šauktis, tai akmenys nustojo augti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 297-668 Sakmė [Laumių dovanos]
Seniau, saulei nusileidus, žmonės neidavo į lauką, kad nesudraskytų laumės. Sutikęs skalbiančią laumę ir pasisveikinęs grįždamas pro tą vietą rasdavo paliktą staltiesę ar rankšluostį.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 305-697 Tikėjimas [Apie bičių laikymą]
Kai bitininkai susipyksta, tuoj išnyksta ir jų bitės. Apie bites sakoma, kad mirė. Bitės koriuose parodo, jei bitininkai susipyko, liežuvauja ar slapta kopia medų.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 305-698 Tikėjimas [Jei duoda indą medaus, negalima grąžinti tuščio]
Kai bitininkas nuneša medaus kaimynui, negalima grąžinti tuščio indo, turi įdėti kokią nors dovaną.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 310-725 Tikėjimas [Arkliais seksis, jei nuneši krikštyti merginos vaiką]
Jei nesiseka su arkliais, reikia pasirūpinti pakrikštyti mergos vaiką.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 311-759 Tikėjimas [Kaip įsigyti sugrįžtantį pinigą]
Jei nori turėti tokį pinigą, kad, jį išleidus, vėl sugrįžtų, reikia pavasarį, kai kregždės ima lipdyti lizdą, įdėti į tą lizdą pinigą, ir laikyti, kol jos išperėjusios išves vaikus, tada išimti.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 312-762 Sakmė BlLPK 3453 [Apie Perkūną, kuris trenkia į rupūžę]
Jei einant pasitaiko griaustinis su žaibais, reikia ką nors turėti kišenėje. Kartą ėjo žmogus tuščiomis kišenėmis griaudint. Žmogus žegnojosi ir kalbėjo poterius, bet nepadėjo. Paskui pažiūrėjo į kišenę ir rado rupūžę. Kai išmetė lauk ir paėjo kelius žingsnius, tuoj į ją trenkė perkūnas.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 312-766 Tikėjimas [Jei vagis pavogęs persižegnojo, jo nesuseksi]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 312-767 Sakmė [Apie burtininko mirtį]
Buvo didelis burtininkas latvis. Dėl savo burtų niekaip negalėjo numirti, jau pragyveno keturias kartas. Kartą žydas paklausė, kodėl tas nemirštąs. Burtininkas atsakė, kad dėl to, jog niekas nepaima jo mantos. Žydas pasisiūlė paimti. Kai tik perdavė pinigus ir maišą knygų bei popierių, burtininkas pavirto į dulkes.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 313-768 Sakmė BlLPK 3905 [Apie įžeistą ugnį]
Per šv. Lauryno dieną pasninkaujama dėl ugnies. Vienas bernas nepasninkavo sakydamas, kad neturi namų, niekas jam nesudegs. Po metų ar dvejų, jam pas kitą ūkininką tarnaujant, užsidegė to ūkininko ūkiniai pastatai, o tas bernas naktį ten gulėjęs ir sudegęs.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 313-772 Tikėjimas [Kad karvės greičiau susikergtų]
Kad karvės greičiau susikergtų, reikia ant karvių kaklų užkabinėti senų kelinių marškonių rumbus (apjuostuvus).
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 314-775 Tikėjimas [Kad vištos pašaliais kiaušinių nemėtytų]
Kad vištos svetimais pašaliais kiaušinių nemėtytų, reikia Kalėdų pirmą dieną vištas palesinti kviečių grūdus užpylus ant apversto rėčio.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 314-776 Tikėjimas [Kada vištos namie kiaušinių nedės]
Jei vištų kiaušinius dėl perinimo mainysi su kaimynais, vištos kiaušinių dėti eis kitur, ne namie.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-778 Tikėjimas [Kūdikis vems, jei placentą apvers]
Jei placentai išėjus apvers antraip, kūdikis vems.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-782 Tikėjimas [Kad karveliai daugintųsi]
Kad karveliai daugintųsi, reikia iš ubago pavogus lazdą pataisyti laktelę ir iš bažnyčios varpų nupjovus virvę pakabinti karveliams lovelius.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-783 Tikėjimas [Kada įtaisyti karveliams lakteles ir lovelius]
Kad karveliai veistųsi, reikia lakteles ir lovelius įtaisyti tada, kada žmonės eina į turgų.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 315-788 Tikėjimas [Kai šuo kaukia žiūrėdama į viršų arba į šonus]
Kai šuo kaukia žiūrėdamas aukštyn, bus gaisras, kai į šonus mirtis.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-796 Tikėjimas [Kad lašiniai nerūdytų]
Jei nori, kad lašiniai nerūdytų, reikia kiaulę skersti giedrą dieną.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 316-797 Tikėjimas [Jei rupūžės lenda į namus arba kurmiai kelia žemę]
Jei rupūžės lenda į vidų, o kurmiai daržuose kelia žemes, reikia sąšlavomis iš bažnyčios užkamšyti skyles, kur lenda rupūžės, ir apibarstyti kurmių keliamas vietas.
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 317-801 Tikėjimas [Žmogus, kuris daug švilpauja, netikėtai miršta]
Teksto 2004 m. redakcija
BsTB 12 318-816 Tikėjimas [Negalima valgyti sėjamus žirnius ar pupas]
Jei pupas ar žirnius sėdami ar sodindami kas valgys, augančius nuės kirminai ir vabalai.
Teksto 2004 m. redakcija
Atgal