VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=13784&back=home

VIETOS VARDAS: Rozalimas

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Pakruojis r. sav.

ŽEMESNIS LYGMUO:
Akmenynė k.
Bališkiai k.
Bančiai k.
Birjagala k.
Butnalaukis k.
Čelkiai k.
Derveliai k.
Dinaburkas k.
Draumėnai k.
Dulkiškiai k.
Eibutoniai k.
Galeliai k.
Gikoniai k.
Jomantoniai k.
Krumpiai k.
Laičiai k.
Lineliai k.
Litkūnai k.
Medikoniai k.
Mediniškiai k.
Meldiniai k.
Miškadvaris k.
Moniūnai k.
Padubysys k.
Paežeriai k.
Plaučiškiai k.
Rokoniai k.
Simaniškiai k.
Tarvydai k.
Tolminkiemiai k.
Vaitkūnai k.
Vismantai k.
Zaitiškis k.
Zigmantiškiai k.
Žvirbloniai k.
Beržamantė k. dal.
Kauksnujai k. dal.
Rozalimas mstl.
Adampolis vs.
Beržinė vs.
Dimšiškiai vs.
Maldžiūnai vs.
Medinė vs.
Stūriškiai vs.
Tirkšlioniai vs.
Vilkinė vs.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Pasaka AT 935 [Apie generolą, kuris namo basas parėjo]
Sūnus pamelavo tėvui, kad kariuomenėje generolu tapo, nors buvo paprastas kareivis. Tėvas supykęs pasakė, kad tu namo basas grįžtum. Po kiek laiko sūnus tapo generolu, vedė gudrią pačią. Pasiilgęs tėvų, išvažiavo į tėviškę. Bevažiuojant generolą užklupo audra. Prie kelio rado stovinčią raganos trobelę. Ragana priprašė generolą su ja kortomis lošti. Generolas pralošė viską: pinigus, rūbus ir batus. Atėjo į tėvo dvarą basas ir pas tėvą pasiliko ožkų ganyti. Generolo žmona, nesulaukusi vyro, išsiruošė į kelionę. Užėjus audrai ir ji užsuko į raganos trobelę. Bet gudri generolo pati aplošė raganą, atsiėmė savo vyro pinigus ir drabužius.
[Apie generolą, kuris namo basas parėjo]

BsTB 2 192-88 Pasaka AT 922 – Apie riebų kunigą ir gudrą melninką
Vienas kunigas, dar būdamas vikaru (kamendorium), buvo labai riebus. Kartą kunigaikštis kleboną ir vikarą pakvietė pas save. Jiems bevalgant, kunigaikštis vikaro paklausė, kodėl tas toks riebus. Kunigas atsakė, jog dėl to, kad neturi jokio rūpesčio. Kunigaikštis sumanė jam užduoti rūpestį. Liepė po trijų dienų atsakyti: kiek kunigaikštis vertas, ką jis galvoja ir kur pasaulio vidurys? Jei neatsakysiąs, tai būsiąs nubaustas. Kunigas, atsakymo nerasdamas, susirūpino ir nieko nebevalgė. Tame pačiame mieste gyveno drūtas malūninikas (melninkas). Matydamas, kad kunigas taip sublogęs, malūnininkas paklausė, kas jam yra? Kunigas viską papasakojo. Tada malūnininkas paprašė duoti savo drabužius ir, jais apsirengęs, nuėjo pas kunigaikštį. Malūnininkas atsakė, kad kunigaikštis vertas mažiau už tris dešimtis skatikų, nes žydai Kristų už tiek pardavę. Po to pasakė, kad pasaulio vidurys dvaro kieme, kur jis lazdelę įsmeigė. Tuo tarpu į klausimą, ką tas mąstantis, atsakė, kad kunigaikštis manantis, jog kalba su kunigu ir nežinantis, kad kalba su malūninku. Taip malūnininkas išgelbėjo kunigą nuo bausmės.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 194-89 Pasaka AT 1525D+1529+950 – Apie gudrų vagį
Vieno turtingo prekijo (prikėjaus) sūnus išėjo pasaulio žvalgyti. Į kelionę pasiėmė peilį, šakutes, sidabrinį šaukštą ir magnasavą švininę kulkelę. Keliaujant sutiktam vagiui pasakė esantis vagis ir jie abu patraukė kartu. Nutarė pažiūrėti, kuris gudriau pavogsiąs. Jaunuolis ant kelio išmėtė šaukštą, šakutes ir peilį. Ožką į turgų vežantis žmogus pamiškėje pririšo arklį ir nuėjo išmėtytų daiktų susirinkti. Tuo tarpu vagis nupjovė ožkai galvą ir padėjo ant kelmo vidury balos. Žmogus, ožkos galvą pamatęs, pamanė, kad gyvulys įklimpo, todėl nusirengė ir įbrido jos gelbėti. Vagis nuvažiavo arklį ir jo drabužius. Kitas vagis iš pono stainios išsivedė gražų arklį ir į jo vietą pats nuogas atsistojo. Ponui paaiškino, kad jis buvęs į tą arklį paverstas. Ponas vagį aprengė ir paleido, o tarnams liepė kitą tokį arklį nupirkti. Vagis pono arklį tarnams brangiai pardavė. Tada abu vagys nuėjo į miestą, kuriame buvo karaliaus iždas. Jaunasis vagis kulkele aprėžė ratą – mūras apsprogo. Vagys pasiėmė pinigų, o sieną vėl sutvarkė. Kai karalius pastebėjo, kad ižde pinigų trūksta, prie landynės pastatė statinę su degutu. Vyresnysis vagis į tą statinę įkrito, o jaunesnysis, jį ten suradęs, nupjovė galvą, kad ir jis nebūtų sugautas. Karalius suprato, kad yra dar vienas vagis ir sumanė jį sugauti. Jis liepė perlais papuošti ožio galvą ir saugoti. Vagiui iškrėtus pokštus, visi nubėgo pažiūrėti – vagis nusinešė ožio galvą. Policija išėjo į miestą ieškoti, kuriame name smirda verdama ožio galva ir tą namą pažymėjo. Vagis pamatė užrašą ir visas miesto duris taip sužymėjo. Karalius surengė puotą ir viename kambaryje pribarstė pinigų. Vagis pasmalavo batų padus ir taip pinigus susirinko. Karalius davė karalaitei juodų dažų, kad išteptų tą, kuris pas ją ateisiąs. Vagis nuėjo su karalaite pasimalonėti ir buvo išteptas, tačiau pažiūrėjo į save veidrodėlyje ir taip pat ištepliojo kitus. Tada karalius paskelbė, kad gudriam vagiui atiduos dukterį. Jaunuolis prisipažino vogęs ir tapo karaliaus žentu.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal