VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=14320&back=home

VIETOS VARDAS: Šeduva

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Radviliškis r. sav.

ČIA GIMĖ:
Bieliauskas, Spėjama. Šeduvos dievdirbys.

SUSIJĘ VIETOVĖS:
Šeduva, m., , Radviliškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika
Šeduva, m., , Radviliškio r. sav., Šiaulių apskr., Lietuvos Respublika

SUSIJĘ VAIZDAI:
Kalavijo makštų galo apkalas iš Šeduvos (Radviliškio r.)

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Mįslės apie ugniavietę ir leksema [žirgas]

[žirgo] pėdos žymu (iš Šeduvos)

BsTB 13 59-37 Pasaka AT 300+315 [Trys šuniukai]
Keleivis su trimis šunimis nuėjo į karalystę, kur karalaitė buvo atiduota slibinui. Vyras su šunumis ir sutiktais liūtu, meška, vilku, lape, kiškiu nužudė slibiną, išgelbėjo merginą. Kai visi jie užmigo, jaunikaitis nukirto keleiviui galvą ir liepė karalaitei meluoti, kad jis yra gelbėtojas. Karalius liepė ruošti vestuves. Kai žvėrys gyvuoju ir gydančiuoju vandeniu atgaivino keleivį, visi nuėjo į dvarą. Jaunikaitį sudraskė žvėrys, karalaitė atiteko keleiviui.
[Trys šuniukai]

BsTB 2 220-100 Pasakojimas – Sukietėjusi širdis
Turtingas ponas laikė daktarą, su kuriuo gerai sutarė ir kartu skaitė laikraščius bei knygas. Kartą jie iš Paryžiaus atsisiuntė knygą, kurioje buvo rašoma, kad jei žmogus „ant tuščios širdies“ kasdien be duonos ir be druskos valgysiąs po vieną vištos kiaušinį, gerai iškeptą ant žarijų, tai per mėnesį jo širdis sukietėsianti kaip akmuo ir jis numirsiąs. Ponas paskelbė, kad ieško tai galinčio padaryti žmogaus ir už tai pasiūlė šimtą rublių. Vienas senelis sutiko taip maitintis ir po mėnesio numirė. Daktaras jo kūne rado sukietėjusią širdį. Velionio sūnus pasiėmė pinigus ir paprašė atiduoti širdį. Jis ją visais būdais bandė suminkštinti, bet tai pavyko tik su ropės sultimis. Tada vaikinas nuėjo pas poną ir pasisiūlė už šimtą rublių mėnesį valgyti keptus vištos kiaušinius be duonos ir druskos. Ponas sutiko. Vaikinas, kiaušinį suvalgęs, sugrauždavo po ropę ir liko gyvas – ponas jam atidavė antrą šimtą rublių.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal