VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=14599&back=home

VIETOS VARDAS: Mikailaičiai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Kairiai sen.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 2 102-45 Sakmė – Laumes iš jaujos išvarė
Laumės gyvendavusios tarp žmonių. Apsigyvens, būdavo, jaujoje ir verpia. Išvaryti jų nebūdavę galima. Kartą vaikėzas pasakė laumes išvarysiąs ir, priėjęs prie jaujos durų, pagadino orą. Laumės, metusios darbą, jį nusivijo, šaukdamos „Stipinu kabarkšt!” Viena metė į vaikiną stipiną ir šis krito negyvas. Laumės ton jaujon nebegrįžo, o vietoje jų išaustų drobių rado tošis.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 102-46 Sakmė – Laumės verpia
Laumės būdavo darbščios ir eidavo verpti pas jaujos, kurioje gyvendavo, šeimininkus (gaspadorius). Kartą šeimininkė (gaspadinė) dejavo turinti daug darbo ir verpė saulei nusileidus. Tuojau pas ją susirinko laumės ir pradėjo verpti. Moteris joms sunešė visas turėtas pakulas, linus, davė perverpti iš naujo siūlus, kad tik jos darbo nepritrūktų. Laumės iki saulės patekėjimo viską dailiai suverpė ir išėjo.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 104-49 Sakmė – Laumės eina į atlaidus
Laumės, kaip ir kitos mergaitės, eidavę į atlaidus. Vieną kartą, joms beeinant į atlaidus, priėjo jaunas vyras ir ėmė klausinėti, ar vogti, keikti ir t.t. nėra nuodėmė (griekas). Laumės vis sakė, kad „tai niekai“. Beeinant pro linus, jis stvėrė iš jų maišelį ir įšoko į linus. Laumės negalėjo vytis, nes jos į linų lauką galinčios įeiti tik per ten, kur jau padarytas takas. Jos ėmė keikti vagį, o tas joms vis sakė, kad „tai niekai.“
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal