VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=15012&back=home

VIETOS VARDAS: Malavėnai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Ginkūnai sen.

ČIA GIMĖ:
Janulaitis, Augustinas

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 2 103-47 Sakmė – Laumės, dangus griūv!
Vakare, saulei nusileidus, nebūdavę galima nei verpti, nei austi, nes ateidavusios laumės. Viena mergaitė liko ilgiau verpti – susirinko laumės su savo rateliais (kalvaratais). Ji ėmė joms nešti pakulas iš viso kaimo, kad tik užtektų verpti iki ryto. Kai pamatė, kad jau baigta, įlėkusi į trobą suriko, kad laumės bėgtų, nes dangus griūvantis. Laumėms išbėgus, ji apvertė jų kėdes ir tos nebegalėjo jų pasistatyti. Išeidamos pasakė, kad jos laimė, o jų nelaimė, nes būtų žarnas išverpusios.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 103-48 Sakmė – Laumės supa kūdikį
Saulei nusileidus nebūdavę galima dirbti laukuose – nebaigtus darbus laumės pabaigdavę. Viena moteris (žmonelė), skubindamasi grįžti iš laukų namo, užmiršo savo dukterį. Kai atsiminė ją lauke palikusi, bijojo eiti pasiimti. Iškišusi iš trobos galvą išgirdo: „Čiučio liūlio, užmiršuolėlė, / Čiučio liūlio, palikutėlė, / Čiučio liūlio, šilkuose, / Čiučio liūlio, kaspinuose“. Ryte rado dukterį šilkuose, kaspinuose. Kai turtingesnė kaimynė sužinojo, kad paliktą mergaitę laumės taip gražiai papuošę, savo vaiką tyčia lauke paliko. Vakare išgirdo laumes dainuojant: „Čiučio liūlio, tyčia paliko, / Čiučio liūlio, tyčia paliko“. Ryte pamatė, kad jos vaiko kaulai nugraužti, sąnariai išdraskyti. Tai už tai, kad tyčia laukuose paliko.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal