VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=15080&back=home

VIETOS VARDAS: Šiauliai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Šiauliai apskr.

ŽEMESNIS LYGMUO:
Bubiai sen.
Ginkūnai sen.
Gruzdžiai sen.
Kairiai sen.
Kuršėnai sen.
Kuršėnai m.
Kuršėnai m.
Kužiai sen.
Meškuičiai sen.
Raudėnai sen.
Šakyna sen.
Šiauliai sen.

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Priemonės žvakėms lieti
Medžio apdirbimo įrankiai
Įnagis medžio lankams užkalti, vad. boičiumi (Šiaulių apskr.)
Deguto varymo duobės įrengimas
Stogo dengimas (šiaudų paruošimo būdai)
Stogo dengimas (karties pririšimas vytele)

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 2 139-59 Pasaka AT 136A+20A+21* – Apė katiną ant pakūtos
Kartą senas katinas daug puodynių išvartė, pieną išlakė ir, nebežinodamas ką daryti, išbėgo atgailauti (ant pakūtos). Bebėgdamas susitiko zuikį. Tas paklausė, kur katinas bėgantis? Katinas atsakė: „Ant pakūtos“. Zuikis ėmė bėgti kartu. Prie jų taip pat prisijungė lapė, stirna, vilkas, briedis, meška ir liūtas (levas). Taip visi bebėgdami, pribėgo didelę duobę su kartimi ant viršaus. Katinas pasakė, kad tas, kuris per kartį perbėgsiąs, būsiąs atlikęs atgailą. Katinas perbėgo, o kiti žvėrys sukrito į duobę. Duobėje visi išalko ir ėmė ėsti vienas kitą. Tuo tarpu lapė duobėje išsikasė urvą ir į jį vis mėsos prisivilkdavo. Kai duobėje liko tik viena meška, lapė jai pasakė oloje ėdanti savo pačios žarnas. Meška prasikando pilvą ir nudvėsė – lapė ją suėdė. Kai lapė pamatė pro duobę einantį žmogų, paprašė ją iš ten ištraukti ir pažadėjo duoti tai, ko tas norėsiantis. Žmogus lapę ištraukė, o ji nubėgdama pasakė: „Ką nori, tą pasiimk.“
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 141-60 Pasaka AT 210 – Apė virkščią kibirkščią
Bėgo virkščia kibirkščia per mišką, susitiko lepšę. Lepšė jos paklausė, kur bėganti? Virkščia kibirkščia atsakė, kad į pragarą (peklą) sielų (dūšių) gelbėt. Lepšė ėmė bėgti drauge. Kartu bėgti taip pat prisijungė žiurkė, ežys, girnapusė ir giros kubilas. Pragare virkščia kibirkščia įlindo į ugniakurą, lepšė atsistojo po slenksčiu, žiurkė palindo po lova, girnapusė įsikėlė į palubį ties durim, giros kubilas įlindo į kertę, o ežys – į giros kubilą. Velnias įėjo ir atsigulė į lovą. Kai išgirdo žiurkę krebždant, atsikėlė, pamanęs, kad nauja dūšia, ir nuėjo prie židinio ugnies įpūsti. Virkščia kibirkščia padegė velnio barzdą, ežys įdūrė, lepšė pargriovė, girnapusė davė per galvą ir užmušė. Taip jie daug velnių išmušė ir daug sielų išgelbėjo.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal