VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=15767&back=home

VIETOS VARDAS: Laukuva

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Laukuva sen.

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Žolės pavadinimas [kumelmėtė]

SUSIJĘ VAIZDAI:
Laukuvos herbas (Šilalės r.)
Žolės pavadinimas [kumelmėtė]

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Deminutyvas [arklaitis]

[arklaitis nusistovėjo]

Žolės pavadinimas [kumelmėtė]

Žolės pavadinimas [kumelmėtė]

BsTB 2 27-8 Pasaka AT 402 – Apei vyną karaliaus sūnų, kurs varlę vedė
Karalienė turėjo tris sūnus. Vieną sekmadienio rytą motina liepė sūnums eiti į bažnyčią; kuris rasiąs merginą su gėle ant galvos, tegu ją parsiveda namo – ji būsianti jam žmona. Pirmasis sūnus parsivedė bajoraitę, antrasis – neturtingą merginą, o trečiasis jokios merginos nerado, tik varlę su gražia gėle pamatė ir pasiėmė. Motina būsimosioms marčioms liepė iškepti duonos. Varlė vyrui liepė atnešti miltų, vandens, malkų ir ją vieną palikti. Anyta paragavo valstietės iškeptos duonos ir pasakė, kad toji labai skani ir gera darbinikams, bajorės duona – tinkanti ponams ir kunigams, o varlės – karaliams ir popiežiams. Po to karalienė liepė pasiūti marškinius. Varlė vyro paprašė atnešti audeklą, žirkles, adatą, antpirštį ir siūlus. Karalienė pagyrė, kad varlės marškiniai gražiausi, karaliams ir grafams dėvėti tinkami. Tada motina liepė sūnums važiuoti tuoktis. Pirmiausiai susituokė bajoraitė ir valstietė, o trečiasis karalaitis vedė varlės vietoje atsiradusią gražią merginą. Po to ji vėl į varlę atvirto ir tik naktimis moterimi tapdavo. Karalaitis apie tai papasakojo motinai ir ši sudegino varlės odą. Mergina pasakė, kad būtų žmogumi likusi sūnui gimus ir išlėkė paukščiu. Karalaitis išėjo žmonos ieškoti. Girioje rado trobelę ir senutę, kuri pasakė, kad toje trobelėje jo žmona geležiniais lankais apkaustyta ir, kad norint ją išgelbėti, reikia stengtis jai suduoti į dešinę ausį. Karalaitis taip padarė ir jie abu grįžo į naujus rūmus, kuriuose ta mergina buvo užkeikta.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal