VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=17443&back=home

VIETOS VARDAS: Varniai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Telšiai r. sav.

ČIA GIMĖ:
Janavičienė, Edmunda

ČIA MIRĖ:
Giedraitis, Merkelis

ČIA PALAIDOTAS:
Daukša, Mikalojus
Giedraitis, Juozapas Kūnas palaidotas Varnių katedros rūsyje. Širdis perduota Giedraičių parapinei bažnyčiai, kur laikyta specialiame inde kaip relikvija zakristijoje. Vėliau relikvijorius su širdimi buvo įmūrytas dešinėje pagrindinio altariaus pusėje.
Giedraitis, Merkelis Katedros rūsyje

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Laužavietė ir joje rastas puodas (Varniai, Telšių r.)
Varnių miestas (Telšių r.)

SUSIJĘ VAIZDAI:
Radiniai iš Varnių kapinyno (Telšių r.)
Koklis iš Varnių (Telšių r.)
Varnių senamiesčio (Telšių r.) tyrinėjimai 2002 m.
Antspaudas su senuoju Varnių herbu Senasis Varnių antspaudas.
Dabartinis Varnių (Telšių r.) herbas

SUSIJĘ OBJEKTAI:
Pasakojimas apie medų
Pasakojama, kada būna geriausias medus.

Pasakojimas apie sėkmę bitininkystėje
Pasakojama, kad nepavydžiam žmogui sekasi su bitėmis.

Pasakojimas apie bitės įgėlimą
Pasakojama, kaip užtino akys įgėlus bitei.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Pasakojimas apie bitės įgėlimą
Pasakojama, kaip užtino akys įgėlus bitei.
Bitės įgėlimas

Pasakojimas apie sėkmę bitininkystėje
Pasakojama, kad nepavydžiam žmogui sekasi su bitėmis.
Pasakojimas apie sėkmę bitininkystėje

Pasakojimas apie medų
Pasakojama, kada būna geriausias medus.
Pasakojimas apie medų

Literatūrinė daina [Tu nori spėt, ko aš nuliūdęs]
Tegul nežiūri jam į akis, nes apie ilgesį jos nepasakys. Jam skirta eiti, kur širdis meilę atgaus. Jai nematyti, ką jis regi prieš rytmetį erdvėj. Tegul neklausia, ko jis nuliūdęs. Kai supras, bus ir jai ilgu.
Tu nori spėt, ko aš nuliūdęs

BsTB 2 37-12 Pasaka – Apei karalių ir mandragalvį dailidę
Karalius perskaitė daug knygų apie karališką Saliamono krėslą ir pats tokį turėti panoro. Talentingas dailidė pagamino didžiulį sostą karaliui ir jo dvidešimt keturiems ministrams. Karalius paprašė dailidę į savo vietą trumpam atsisėsti. Ministrai už toką malonę užsirūstino ir ėmė karaliui sakyti, kad sostui panaudotos ne visos medžiagos. Karalius jų neklausė, bet ministrai įkalbėjo karalienę, kad ta vyrą įtikintų. Iškviestas dailidė pasakė, kad tai galima būtų sužinoti tik krėslą pasvėrus. Niekas nežinojo, kaip didžiulį krėslą pasverti. Tarnai jaunesniajai iš dviejų dailidės žmonų pažadėjo turtus ir ji iš vyro sužinojo, kad reikia krėslą į laivą įkelti, pažymėti, kiek tas laivas į vandenį pasinersiąs, o tada į laivą prikrauti tiek akmenų ir juos pasverti. Tarnai išsiaiškino, kad medžiagos trūksta ir karalius dailidę nuteisė uždaryti į bokštą ir numarinti badu. Dailidė vyresniosios žmonos paprašė, kad padėtų išsigelbėti – pririnktų kirminėlių, prie jų pritvitrintų balanėles, ant vieno galo uždėtų sviesto, prie tų kirminėlių pririštų šilko siūlą, o prie siūlo – virvę. Kirminėliai, sviesto siekdami, užtempė virvę ir dailidė išsilaisvino. Jaunoji žmona vyro paprašė parodyti kaip jis pabėgęs – dailidė tuo pat būdu žmoną į bokštą įkėlė ir ten paliko. Kai karalius sužinojo, kad vietoje dailidės tarnai radę moters kūną, suprato, kad tas tikrai gudrus esantis ir panoro jį vėl pas save pasikviesti, bet dailidė nebepasirodė.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 42-13 Pasaka AT 248A* – Apei žvirblį ir vilką
Prie žvirblio lizdo ėmė artintis kurmis. Vilkas paklausė, ką žvirblis duotų, jei jis jį nuo nelaimės išgelbėtų? Žvirblis pasakė, kad duotų privalgyti ir prigerti – vilkas užmušė kurmį. Žvirblis nusivedė vilką į sodybą, kurioje vyko vestuvės ir liepė palaukti, o pats, įlėkęs į vidų, ėmė lesti mėsą. Kai vestuvininkai puolė žvirblį gaudyti, įlėkė vilkas ir mėsos bei pyragų prisiėdė. Po to žvirblis vilką nusivedė prie kelio, kuriuo žmogus vežė alų. Žvirblis puolė kapoti arklį, o paskui nulėkė prie statinės ir žmogus, jį gaudydamas, tą statinę prakirto. Taip vilkas alaus prigėrė.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 43-14 Pasaka AT 560 – Apei vyną tinginį, kurs išgelbėjo prakeiktą karalaitę
Tinginiui motina davė šimtą rublių, kad nupirktų grūdų, bet sūnus pinigus pragėrė. Grįždamas namo, už likusius nusipirko kárti vedamą šunį. Kai motina davė dar šimtą rublių, sūnus ir tuos pragėrė, o už paskutinius nusipirko kárti vedamą katę. Trečią kartą eidamas namo tinginys pamatė dalgį plakantį žmogų ir paprašė dalgį parduoti. Žmogus pasakė dalgio neparduosiantis, nes eisiantis juo pjauti gyvatės. Tinginys, tą gyvatę nusipirkęs, nuėjo į girią ir ėmė ją glostyti. Kai gyvatė apsivyniojo ant kaklo, tinginys ją perplėšė – iš gyvatės iššoko graži mergina. Mergina pamokė iš jos tėvo prašyti stebuklingo žiedo, kurį pasukiojus iššokantys kareiviai ir padarantys viską, ką žiedo savininkas geidžiantis. Tinginys kareivių paprašė atnešti brangakmenių, kuriuos nusiuntė karaliui prašydamas, kad jis už jo išleitų dukterį. Po vestuvių karalaitė išsiaiškino vyro paslaptį ir, pavogusį žiedą, ištekėjo už kito. Tada šuo ir katė pradėjo gaudyti žiurkes. Žiurkės už pažadėtą ramybę grąžino žiedą šuniui su kate, o tie jį atidavė tinginiui. Protingos katės nuo tada žiurkių nebegaudančios.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal