VIETOVĖS
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=2545&back=home
VIETOS VARDAS: Garančiškė
ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)
AUKŠTESNIS LYGMUO:
Garliava sen.
Garliava ist. vls.
VARIANTAI:
Garančiškės km. (1923) Leidinio aprašas P. 65
SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 11 112-66 Daina M 225 [Kad būčia paukštelis]
Bernelis, kad būtų sakalėlis, lėktų pas mergelę rytą vakarėlį. Rytais ją pabudintų, vakarais užmigdytų. Sėdi už stalo - nuobodu sėdėti, nėra mergelės - nėra su kuo kalbėti. Eina per lauką - nėra mergelės, nėra ko lydėti. Sėdi ant akmens - nėra mergelės, nėra su kuo kalbėti. Atlėkė gegutė rašyti gromatėlės nėra popieriaus. Nereikia plunksnos ir rašalo mergelė žodelius atranda.
[Kad būčia paukštelis]
BsTb 11 106-59 Daina K [Džiaugės tėvas ir motina]
Tėvas ir motina džiaugės, kad užaugino sūnų, tikėjosi, kad bus artojėlis, bet tapo žalnierėlis. Davė jam žirgą ir balną. Verkė tėvas, kad sūnus žalnierėlis - nevaduos motinėlės, nematys mergužėlės. Duos jam patranką bus už motinėlę, duos kardą ir šautuvėlį bus už mergelę. Vilniaus miestas broliukų išvaikščiotas, ašarėlėm išmazgotas. Apramins motinėlę sūnus per gromatėlę, aplankys tėvelį per šiaurės vėją, pamatys Lietuvos kraštą per savo margą raštą.
[Džiaugės tėvas ir motina]
BsTB 11 107-60 Daina K 450 [Šiandien dienelę vaikščiojau lankoj]
Bernelis šiandien vaikšto lankoj, o ryt jau bus karaliaus rankoj. Svieto berneliai laukus arė, o kareivį plentu varė. Liepė išsivilkti iš marškinių ir gultis ant akmenų taip kirto, kad žemė drebėjo, kraujas tyško. Lenkų panelės pradėjo verkti, ponai atėjo pažiūrėti. Dėkoja bernelis močiutei už tai, kad užaugino, bet sako, jog reikėjo įmesti į Dujonėlį, tada nebūtų matęs tokio vargelio, tokios vainelės, nebūtų kirtęs broliams galvelių.
[Šiandien dienelę vaikščiojau lankoj]
BsTB 11 108-61 Daina V 481+R [Akmuo be kraujo, vėjas be sparno]
Be žirgo, kamanų, žiedelio. Sunkios dienelės, nuliūdusios širdelės. Vargus, nelaimes kenčia žmonės šioj žemėj, nes nebeliko meilės, brolystės, doros. Vienas kitą pjauna, spaudžia, lieja kraują. Kenkia audros ir vėjai.
[Akmuo be kraujo, vėjas be sparno]
BsTB 11 108-62 Daina M [Užtekėk, saulele]
Kalinys prašo, kad užtekėtų saulelė, jį ramintų nuliūdusį. Tačiau saulė užstota debesų. Kviečia tėvą, motiną, kad ateitų pažiūrėti, ramumą suteiktų sūnui. Kviečia brolį, sesę, kad sutrumpėtų ilgos dienos. Kviečia mergelę, kad ramintų nuliūdusį. Ji atsako, kad stengėsi, bet sargai neįleidžia, tik į ją kėsinasi.
[Užtekėk, saulele]
BsTB 11 110-63 Daina V 330 [Per šilelį jojau]
Bernelis jojo per šilą, ant juodo laivelio šėku pašėrė žirgelį. Klausia mergelės, ar girdėjo, kaip sužvengė žirgelis, užvirtus laiveliui. Ji atsako, kad girdėjusi, tik laiko neturėjusi: senai motinėlei patalėlį klostė, už veidelių glostė, prašė, kad nežadėtų girtuokliui berneliui.
[Per šilelį jojau]
BsTB 11 110-64 Daina K 320 [Ame, sesele]
Seselė eina linelių rauti, brolelių laukti. Prastovėjo kalne klonelį, prarymojo uosio tvorelę, vis nesulaukė brolelio. Jis devynias vainas apvajavojo, o dešimtoj žuvo nukirto galvelę, nugriuvo širdelė ir liemenėlis.
[Ame, sesele]
BsTB 11 111-63 Daina Š 349 [No mažiulėlės]
Nuo mažumės vargo mergelė be motinėlės. Mamelė aukštam kalnely, naujam grabely. Kad prasiskirtų žemė, kad prasivertų grabo lentelė, mamelė pabartų bernelį, kad neitų į karčemėlę, negertų arielkos, nebartų siratėlės.
[No mažiulėlės]
BsTB 11 113-67 Daina M [Mislinau per dieną]
Mislino bernelis, kai pabaigs darbą, eis pas mergelę. Nuėjęs rado ją užmigusią, nežino, kaip pabudinti. Rankelę suspaudė, numovė žiedelį. Tas žiedelis meilę padidino, iš miego pabudino. Bernelis sako, kad aplankys antrą naktį, daugiau naujienėlių tuomet pasakysiąs.
[Mislinau per dieną]
BsTB 11 113-68 Daina V 1667 [Ausk, močiute, drobeles]
Ragina močiutę austi drobeles, o šioji prašo dukters, kad palauktų nors metelius. Mergelė atsako negalinti laukti: atvažiuos dieverėliai, išveš margas skryneles jos užvožtos, drobelės išrėžtos, žiedeliai sumainyti. Verkia dukrelė nuo močiutės eidama. Močiutė prašo, kad neverktų, negraudintų - atsiverks pasilikus viena. Žalia rūta pražydo, suvyto ir nukrito nuo geltonų kaselių.
[Ausk, močiute, drobeles]
BsTB 11 115-69 Daina D 1205 [Šią naktelę per naktelę]
Bernelis naktį nemiegojo, žirgelius dabojo ir mergelę viliojo. Jis klausė, ar ji eisianti už jo. Mergelė atsakė, kad eitų, tik jai gaila tėvo dvarelio. Bernelis atsakęs, kad jo tėvo dvaras dar didesnis aplink ievarai žaliuoja, viduj jaunimas šoka. Bernelis eina su savo mergele, o jį ant rankų neša.
[Šią naktelę per naktelę]
BsTB 11 116-70 Daina M 290+V 811+M 870 [Šviesi ta puselė]
Bernelis kalnus nukastų, klonius išlygintų, kad tik savo mergelę pamatytų. Mergelė neturi močiutės, kad kraitį sukrautų, tėvelio, kad dalią skirtų, sesučių, kad suole sėdėtų, brolelių, kad lauku lydėtų. Saulė kraitį sukrovė, mėnulis dalelę skyrė, žvaigždutė suolely sėdėjo, sietynas lauku lydėjo. Mergelė linki blogo berneliui už tai, kad ji negali pakelti į svietą akelių, prieiti prie rūtų darželio ir pasiekti rūtų vainikėlio.
[Šviesi ta puselė]
BsTB 11 117-71 Daina V 1401 [Skyniau skyniau skynimėlį]
Skynė skynimėlį, klojo klojimėlį per lygų laukelį į uošvės dvarelį. Mergelė sėdėdama daržely laukė bernužėlio. Atjojo bernužėlis ne aukšo stono, be juodo žipono, be žiedelių, be lenciūgėlių - tai ne mergelės bernelis. Atjojo aukšto stono, su juodu žiponu, su žiedeliais, lenciūgėliais - tai mergelės bernelis.
[Skyniau skyniau skynimėlį]
BsTB 11 118-72 Daina K 713C+V 2124+V 60 [Sprokie, žalias aržuolėli]
Tėvas žadina sūnų, kad balnotų žirgelį, jotų pas mergelę. Kai jojo per dvarelį, dvarelis dundėjo, kai užkliudė akmenėlį, ugnelė žėrėjo. Atjojęs rado mergelę dar miegančią. Bernelis žadina, prašo, kad išduotų vainikėlį, mergelė nesutinka.
[Sprokie, žalias aržuolėli]
BsTB 11 119-73 Daina [Jojau per girelę]
Bernelis joja per girią ir galvoja, ką nuneš mergelei dovanų - ar aukso žiedelį, ar meilų žodelį, ar vyninį obuolėlį. Gražus obuolėlis, ale labai rūgštus, gražus bernužėlis, ale labai rūstus. Parėjęs naktį daužo klėties duris ir liepia atidaryti. Mergelė nenori daryti, tegul jį šunes drasko. Kai atidaro duris, mato, kad stovi bernelis be kepurės, nes pragėrė žydui. Girtuoklis vyras javus neša, namų nedaboja, namie nemiega.
[Jojau per girelę]
BsTB 11 121-74 Daina K 537+V 551 [Paldieninke anksti rytą]
Anksti rytą išvažiavo bernelis su vagonėliu. Išlipo Viniuj, ten viskas kitaip. Buvo metus, antrus, surado mergelę. Nujojo pas ją, atsisėdo už stalelio. Gėrė pirmą čierką, kad pripiltų pilną, antrą - kad vadintu žentu, trečią - kad pakurtų pečių, ketvirtą - kad žadėtų šimtą. Davė šimtą ir kitą, ir žirgelį, ir mergelę. Ragina kaimynus vagyti batvinėlius ir stebisi, kad žentelis paseno.
[Paldieninke anksti rytą]
BsTB 11 122-75 Daina Dd. [Vilniaus bažnyčia]
Vilniaus bažnyčia gražiai mūravota, su aukštais bokštais, pilku stogu. Vilniaus miestas gražiai brukavotas, takeliai pilkais akmenėliais iškloti. Daržely yra rožių ir lelijų. Vargamistras su kunigu sėdėjo ir kvietkeliais gėrėjos, mergeles, kurios kvietkeles sėjo, gyrė.
[Vilniaus bažnyčia]
BsTB 11 124-76 Daina K 407 [Pajūrėliais pamarėliais]
Pajūrėliais vaikščioja mergužėlė ir verkia. Atplaukęs kareivėlis klausia, ar ji bernelio žėlavojanti. Mergelė atsako, kad taip ir klausia, ar nematęs jos bernužėlio su aukso žiedu, ant kurio - jos vardo ir pravardėlės literėlės. Kareivėlis atsakė, kad matė daug žūstant, žemę plūstant kraujuose ir žiedą krauju sutaškytą.
[Pajūrėliais pamarėliais]
BsTB 11 125-77 Daina K 510+K 522+... [Nedėlios rytelį]
Ryte žiūri pro langą kinko broliai žirgelius, reiks jiems išvažiuot į svetimą šalį. Verkė tėvelis, močiutė, sesutė. Ateis Visų šventė, reikės išvažiuoti, nebedainuoti dainelių. Sesutė prašo, kad broleliai palydėtų. Kai lydėjo pro rūtų darželį, sučiulbėjo volungėlė tai verkė seselė. Kai lydėjo pro aukštą stonelę, sužvingo žirgelis tai verkė tėvelis. Kai lydėjo pro vyšnių sodelį, užkukavo gegutė tai verkė motinėlė. Kai lydėjo per žalią lankelę, užčiulbėjo sakalėlis tai verkė jauniausias brolelis.
[Nedėlios rytelį]
BsTB 11 127-78 Daina L. [Aš užgimiau Lietuvoj]
Bernelis gimė ir užaugo Lietuvoj, tik nežino, kur ženysis - Lietuvoj, ar Maskvoj. Atsiliepė mergelė iš Lietuvos šalelės, priminė, kaip jis meiliai svirnely kalbėjo, glostė veidus ir kasas, užkavojo raktelius ir aukso žiedus nuo margųjų skrynelių. Sakoma panai neverkti raktelių ir žiedelių, bet vainikėlio ir jaunų dienelių. Jai ne vieta, nes atvažiuoja karieta šešiais žirgais.
[Aš užgimiau Lietuvoj]
BsTB 11 128-79 Daina Š 272 B [Šilta buvo vasarėlė]
Vasara buvo šilta, bet praėjo, bernužėlis atjoja vėlai vakare. Jis pasigyrė turįs šešis dvarus - pažadėjo tėvužėlis šešis milijonus. Ten mergelė nutekėjusi vargą vargo, tai liepė kinkyti juodbėrėlius, nes grįš ji pas tėvelį. Kai važiavo pro girelę, gegutės kukavo, prie vartų sulojo šuneliai. Tėvelis išėjęs sako, kad negalinti dukrelė grįžti iš kur paimta buvo, ji grįš tik į šventą žemelę.
[Šilta buvo vasarėlė]
BsTB 11 129-80 Daina Vš [Augo dygo apynėlis]
Augo apynėlis tėvelio dvare. Kai spurgas sunokinsim, darysim alų, priprašysim svečių. Pasigėrusios jaunos mergos gražiai dainuoja, jauni vyrai gražiai šoka, pasigėrę diedai išbarstė taboką, bobos pametė čepčiukus, piemenukai praganė kiauleles.
[Augo dygo apynėlis]
BsTB 11 129-81 Daina Š 243 [Pasisėjau rūtelę]
Mergelė pasisėjo rūtelę po seklyčios langu. Jeigu gerą vyrą gaus, tai jos nebars, jei girtuoklį - ašarom veidą praus. Mergelė prašo, kad bernelis jos nebartų, nes eisianti pas motinėlę skųstis. Jis atsako, kad nenueis, nes keleliai užaugo beržais, takeliai - dobilais. Mergelė sako, kad nueis berželius palenkdama, dobilus pamindama. Bernelis pasivijo vidury girios, pririšo žirgelį ir išsilaužęs beržo šakelę mergelei per petelius.
[Pasisėjau rūtelę]
BsTB 11 130-82 Daina H [Šventa diena kaip ateina]
Šventą dieną vyrai eina į bažnyčią, sėdi ant tvoros, valgo grūšias, obuolius ir žiūri į mergeles. Kai vakaras ateina, pas mergas išeina. Tėvas eina kelti vaikų dar netekėjus saulei ir klausia, ar jie čia, ar guli su pačia.
[Šventa diena kaip ateina]
BsTB 11 137-89 Daina Š 322 B [Pavasarį sodai sprogsta]
Nuo putino, šermukšnio sodai raudonuoja, nuo girtuoklio pikto vyro širdelė dejuoja. Parėjęs iš karčemos muša pačią. Ji prašo, kad motinėlė pabartų bernelį, bet toji atsako, kad tuomet dar blogiau būtų. Apsiliejo duktė gailiom ašarom, prašo Dievo, kad atimtų ją jauną ir jos vaikelį. Ji nuneštų vaikelį į rūtų darželį ir pasodintų kad išaugtų radastėliu ir raudonai pražydėtų. Tada ji žiūrėtų pro langelį ir suptų žiedelį kaip sūnelį.
[Pavasarį sodai sprogsta]
BsTB 11 131-83 Daina V 539 [Vai mergele mergužėle]
Klausia mergelės, ar laukia svečių: piršlelis šiapus, maršalka anapus Vilniaus, bernužėlis vidury kiemo. Piršlį priims alučiu, maršalką - medučiu, o jauną bernužėlį - saldžia arielkėle. Piršlį guldys už pečiaus, maršalką - ant pečiaus, bernužėlį - į margą lovelę. Užklos piršlį akėčiom, maršalką - kopėčiom, bernužėlį - pūkų patalėliu. Prie piršlio priguls kačiukė, prie maršalkos - viščiukė, prie bernelio - pati mergelė. Prikels piršlį lazdele, maršalką - rykštelę, bernelį - meiliu žodeliu. Piršlį lydės iki vartų, maršalką - už vartų, o bernužėlį - per vyšnių sodelį.
[Vai mergele mergužėle]
BsTB 11 133-84 Daina V 311 [Močiute mano, širdele mano]
Mergelė prašo, kad močiutė duotų rūtelę šį rudenėlį. Jai nespėjus nušluoti dvarelio ir numazgoti stalelio, privažiavo daug jaunų svečių, pristatė daug žirgelių, prisėdo pilni suoleliai. Močiutė klausia, už kurio eisianti dukrelė: ar už bernelio, ar už našlelio, ar už to, kur šešiais važiavo. Mergelė eis už pono. Jei nemokės su juo gyventi, tai pasiskandins, močiutei nesisakys.
[Močiute mano, širdele mano]
BsTb 11 134-85 Daina Vš...+G 265 C [Kur tik ainu, tai dainuškos]
Dainušninką visi myli, po du stiklus alaus pylė. Gaidys lesa grūdus ne už dyką - per metus giedojo. Vieversiai čiulba gražiai dėl bernelių, kad pasiklausytų, žagrelę taisytų. Pempė klausia, kas iš jos pasidyvys ant dirvono dės, vaikelius perės.
[Kur tik ainu, tai dainuškos]
BsTB 11 135-86 Daina M 363 [Saulutė raudona]
Saulė raudona, netoli vakaras, bet mergelė nenori miego. Eina ant kalno pažiūrėti, kaip pakalnėj bernelis aria. Mergelė prašo, kad bernelis ateitų pas ją vėlai vakare, ji išvirs gardaus virtinėlio, paklos pūkų patalėlį, saldžiai užmigdys.
[Saulutė raudona]
BsTB 11 136-87 Daina [Vai Dievuliau, netropijau]
Mergelė girtuoklį bernelį patropijo, jaunas dieneles patrotijo. Martelė bijo, ar įtiks anytai, dieverėliui. Jai pataria vėlai gulti, anksti kelti, tai tuomet įtiks. Užgiedojo gaidžiai nemigusią, užaušo aušra staklėse.
[Vai Dievuliau, netropijau]
BsTB 11 136-88 Daina V 199B [Gale tėvo lauko]
Gale lauko plauko trys antelės, atjoja bernužėlis. Jis sako mergelei, kad susidūmotų už jo eidama. Jis ne girtuoklėlis, ne laidokėlis, tik tėvelio sūnužėlis, lauko artojėlis moka lauką arti, šieną pjauti.
[Gale tėvo lauko]
BsTB 11 138-90 Daina V 2152 [Po tėvelio vartais]
Po vario vartais išdygo žolynėliai, ragina ganyti žirgus. Seserėlė sėdi už stalelio gražiai aprėdyta, žiūri per langelį, kad ant žirgelio sninga, lyja, kruša byra. Prašo, kad užkiltų vėjai, užtekėtų saulelė, nupūstų, nušildytų nuo žirgo rasą. Saulelė nušildė, vėjelis nupustė. Ant jos galvelės dega trys žvakelės. Ateina čierkelė per baltą stalelį, reiks išgerti. Išgert išgers, bet pėščia nepareis - toli tėviškėlė. Kas nori ją gauti, turi anksti kelti, nes pradėjus augti ji ėmė austi drobes kas metelį po šimtelį ritinėlių.
[Po tėvelio vartais]
BsTB 11 140-91 Daina Š 820 [Augo girioj liepelė]
Liepelė girioj klėstė lapelius. Nukris liepos lapeliai, ataugs kiti, kai numirs močiutė, jau nebus kitos. Liko siratėlė, kaip staklelės be audėjėlės. Augo girioj ąžuolas. Nukris ąžuolo lapeliai, ataugs kiti, kai numirs tėvelis, kito nebus. Be tėvelio liko, kaip palši jauteliai be artojėlio. Augo girioj saldūnas. Be seselės liko, kaip rūtų darželis be ravėjėlės. Augo girioj berželis. Be brolelio liko, kaip bėri žirgeliai be valdonėlio.
[Augo girioj liepelė]
BsTB 11 141-92 Daina D 146F [Kelkit, berneliai, anksti rytelį]
Žadina bernelius anksti rytą užgiedojus gaidžiams. Dar netekėjus saulei eina į darbą. Dar neišpjovus nė pradalgėlės atnešė mergelė pusrytėlius. Bernelis siūlo jai sėstis ant pievelės pailsėti, mergelė atsisako ji pailsėjo pas motinėlę.
[Kelkit, berneliai, anksti rytelį]
BsTB 11 142-93 Daina K 85 [Augino tėvelis]
Augino tėvelis sūnelį, galvojo jį išleisti į žentus, bet papuolė į vaiską. Lydėjo tėvelis ir motinėlė, bet toliausiai - jauna mergelė. Girioj užkukavo gegužėlė nerami širdelė, mergelei sako grįžti atgalios. Geriau pasiskandinti, nei mergelę atgalios grąžinti. Sunku akmeniui prieš kalną ristis, dar sunkiau mergužėlei mylėjus pamesti.
[Augino tėvelis]
BsTB 11 143-94 Daina V 811 [Lėk, sakalėli, lėk, sakalėli]
Lėk, sakalėli, per Dunojėlį. Ten plaukia laivelis, jame - rūtų darželis. Tam daržely - aukso kraselė, joje sėdi panelė.
[Lėk, sakalėli, lėk, sakalėli]
BsTB 11 144-95 Daina M 454 [Vai panele panytėle]
Bernelis labai myli panelę, jam buvo maža laiko su kalbėtis. Prašo sakalėlio, kad parneštų plunksnelę - rašys mergelei gromatėlę. Nepradėjęs rašyti, pradėjo nuo veidelių ašarėles šluostyti. Pails gulbių sparneliai per marias lėkti, nuplyš bobų liežuviai ant jų kalbėti.
[Vai panele panytėle]
BsTB 11 145-96 Daina M 870 [Kur sodai žydėjo]
Kur sodai ten bitutės, kur panelės ten berneliai šoko. Mergelė sako berneliui, kad jis ketinęs ją mylėti, o dabar nenori su ja kalbėti. Ąžuolo, klevo karpyti lapeliai, o bernelio mainyti žodeliai. Bernelis atsako, kad ji pasisėtų žalią rūtą po langu, paprašytų sesių, kad padėtų nupinti vainikėlį. Žada imti mergelę šį rudenėlį, tik tegul nesako tėveliui, motinėlei, broleliui.
[Kur sodai žydėjo]
BsTB 11 146-97 Daina V 239 [Ant kalno rugeliai]
Sodely vaikšto dukrelė. Atjojo kriaučiukėlis, močiutė sako eiti dukrelei namo, klausia, ar eis ji už jo. Atsako, kad ne, nes girtuoklėlis, adatėlė rankoj. Neis ir už kurpiaus - girtuoklėlis, ylelė rankoj, neis už cigoniuko - girtuoklėlis, kančiukas rankoj, neis už stalioriuko - girtuoklėlis, grąžčiukas rankoj.
[Ant kalno rugeliai]
BsTB 11 148-98 Daina D 202 [Vai dūdū, vai dūdū]
Padarė alutį čystų avižų. Atjojęs bernelis pravirkdė mergelę pirmu žodeliu. Klausia, ar ji eisianti už jo. Mergelė sako neisianti, nes bernelis ir žirgelis per drąsūs. Bernelis prašo uošvės nesibarti, kad ilgai sėdi ir retai lanko. Prašo išgrįsti tiltelį per Nemuną, žada lankyti dukrelę kas subatėlę, o seną uošvelę - kas nedėlėlę.
[Vai dūdū, vai dūdū]
BsTB 11 149-99 Daina V 639 [O kaip aš augau viena seselė]
Augo viena seselė tarp kaimynų brolelių. Užtvėrė broliai po seklyčios langu darželį, mergelė pasisėjo žalią rūtelę. Rūtelė pavyto ne nuo rytų saulės, ne nuo šiaurės vėjų, o nuo mergelės gailių ašarėlių.
[O kaip aš augau viena seselė]
BsTB 11 149-100 Daina M 508+V 111+... [Pasakyk, mergele]
Bernelis klausia mergelės, kiek yra dienų mėnesy. Mergelė atsako, kad trisdešimt ir viena, o bernelių ant svieto ne vienas. Bernelis liepia mergelei pakviesti motinėlę, kalbės su ja apie dukterėlę. Liepia pakviest tėvelį - kalbės apie pasogėlę, seselę pakviest dėl vainikėlio, brolelį dėl žirgelio. Klausia jų, ar leis už jo, skirs pasogėlę, nupins vainikėlį, pakinkys žirgelius gauna teigiamus atsakymus.
[Pasakyk, mergele]
BsTB 11 152-101 Daina V 112 [Sausas ruduo rudenėlis]
Rudenėlį šviesus kelias per žalią girią pas mergelę, žirgas bėga, net žemė dreba. Išeina uošvis atkelti vartų, veda bernelį į klėtį. Močiutė sako, kad nelaimė - serga jos dukrelė.
[Sausas ruduo rudenėlis]
BsTB 11 152-102 Daina [Tos mergelės gražumėlis]
Mergelė graži kaip radastos vidurys, mėlynos akys mato marių dugnelį, visi sako, kad aniuolas. Neišmintingas, kuris nori apsivedęs rasti rojų, nors yra vargiai gimęs, skurde augęs. Po vestuvių praėjus keleriems metams jokios laimės nebemato. Grįžęs girtas vyras griuvo ant lovos kaip kūlys. Pati pyksta dėl to, kalba negražiais žodžiais. Kartą iš darbo parėjęs vyras neberado pačios. Kaimynai pasakė, kad ji išvažiavusi po vilkų; jis gyvanašliu liko.
[Tos mergelės gražumėlis]
BsTB 11 382-7 Pasaka AT (552) + (312D) + 302 + 554 [Raulas, seserys ir karalaitė]
Tėvai turėjo tris dukteris, gimė sūnus Raulas. Motina netrukus mirė. Kas kelias dienas dukteris po vieną pagrobė trys ponai (smakai) su devyniomis, dešimčia ir dvylika galvų. Brolis augo gražus ir stiprus. Užaugęs sužinojo, kad turi tris pagrobtas seseris ir išėjo jų ieškoti. Išeidamas užsisakė keturių dešimčių geležies pūdų lazdą, kuri jam pasirodė per silpna, tada pridėjo dar dvidešimt pūdų. Priėjo labai tankią girią, kelią per kurią prasiskynė dviem lazdos metimais. Priėjo didelį mūrą be durų ir vartų. Metė į kampą lazdą ir pro skylę įlido vidun. Ten rado gražius rūmus ir gražią paną, kuri pasirodė esanti jo sesuo. Ji paslėpė brolį nuo grįžtančio pikto vyro. Vėliau vyras pavalgęs atlėgo, ji suspažindino jį su broliu. Pasivaišinę vyrai ėjo imčių, ir brolis nugalėjo, suvarydamas svainį iki ausų į žemę. Sesuo išlydėdama jam davė kamuoliuką, kuris nuves pas kitą seserį. Pas kitas seseris viskas buvo taip pat, tik dovanų gavo rankšluostį, tiekiantį maistą ir gėrimus, ir lazdą, kuria trenkus į žemę, atsiranda daug arklių ir jų išmatų. Paskui jis atkeliavo į Lipicieriaus karalystę, kurioje rado Lipicierių, prirakintą grandinėmis. Raulas išsitraukė rankšluosti, sėdo valgyti, vaišino kitus žmones. Gražiai karalaitei, Lipicieriaus pačiai, pakvipo valgiai, ji ėmė prašytis, kad Raulas ją vestų. Jis taip ir padarė. Bet Lipicierius įtūžęs išgėrė tris kaušus smalos, išsivadavo ir pagrobė karalaitę. Raulas ėjo jos ieškoti ir radęs prašė, kad ji sužinotų, kur yra Lipicieriaus dūšia. Du kartus vyras ją apgavo - pasakė, kad dūšia šluotražyje ir kiemo antyje. Raulas neištvėręs ją pagrobė. Lipicierius du kartus pavijo ir sakė, kad trečią kartą užmuš. Raulas grobė karalaitę ir trečią kartą. Lipicierius jį pavijo, sukapojo į daug gabalėlių ir paliko laukuose. Kamuolėlis nuriedėjo pas seseris, jos su vyrais surado, surinko gabalėlius, sudėliojo ir apipylė dviejų rūšių vandeniu. Brolis atgijo ir vėl išėjo pas karalaitę. Dabar jai pavyko sužinoti, kur vyras laiko dūšią marių saloje yra ąžuolas, po juo skrynia, joje kiškis, jame antis, joje kiaušinis, o ten dūšia. Raulas išėjo jos parnešti. Eidamas sutiko aviną su dideliais ragais, kurtą, vanagą, vėžį visiems arba pagelbėjo, arba pasigailėjo ir nešovė. Kai priėjo tą ąžuolą, gyvūnai jam padėjo gauti kiaušinį su dūšią. Grįžęs rado Lipicierį leisgyvį, trenkė jam į kaktą kiaušinį, ir iš jo liko tik smala. Su karalaite grįžo pas tėvą ir laimingai gyveno.
2002 redaguota versija [Raulas, seserys ir karalaitė]
Atgal