VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=4251&back=home

VIETOS VARDAS: Paserbentys

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Kalnujai sen.
Raseiniai ist. vls.

VARIANTAI:
Paserbenčio km. (1923) LAV 218

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 2 86-35 Pasaka AT 554 – Baublis
Mirdamas tėvas Baublis ūkį paliko vyresniajam sūnui, bet jaunėlis, žadėdamas broliu gerai rūpintis, iškaulijo viską jam perduoti. Kai vyresnysis brolis nusileido, jaunėlis jį išvarė. Eidamas per girią, iš namų išvarytasis brolis pamatė degantį bičių avilį ir užgesino. Dar kiek paėjęs rado dvarą ir senelį. Senelis pasakė, kad jei vyras per naktį prikulsiąs bertainio galą kviečių, jis jį paimsiąs į žentus ir visą dvarą jam paliksiąs. Vyras verkdamas meldė Perkūną pagalbos, o kai jį suėmė miegas, atlėkė bitės ir kviečius iškūlė – senelis jį apvesdino su dukterimi. Vyras su žmona susilaukė 9 sūnų, kurie užaugo nedorais žmonėmis.
Teksto 1995 m. redakcija

BsTB 2 93-38 Pasaka AT 480C* – Damartas ir pyragai
Turtingam ūkininkui, vardu Damartas, gimė sūnus. Ta proga tėvas surengė pokylį, į kurį sukvietė visas gimines. Neturtingas kaimynas nieko neturėjo, todėl ūkininkui nunešė tik pupų. Turtingasis kaimynas supykęs tarė, kad vargšas su savo pupomis eitų į pragarą (peklą). Paklaustas, dar nurodė, kad eiti reikią į vakarus. Neturtingas žmogus išėjo ir priėjo girią, kurioje sutiko elgetą (ubagą). Elgeta jam liepė geriau į pragarą neiti, davė tris akmenis ir pasakė juos įdėti į tris aruodus. Taip padaręs žmogus pirmą aruodą rado pilną sidabrinių pinigų, antrą – auksinių, o trečią pilną kviečių. Duktė nuėjo pas turtuolį pasiskolinti pūro pinigams matuoti. Kai turtuolis indą atgavo, rado jame auksinių ir pamanė, kad jei vargšas pupas krimsdamas tiek pinigų radęs, jis su pyragais dar daugiau rasiąs. Kai turtuolis kaimyno paklausė, kaip jis pinigus gavęs, tas sumelavo, kad iš pragaro parsinešęs. Keliaudamas turtuolis taip pat sutiko senelį Laimą, bet į jo klausimą, kur einąs, tik nemandagiai atsakė. Nuo to laiko Damarto daugiau niekas nematė.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal