VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=4259&back=home

VIETOS VARDAS: Serbentai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Kalnujai sen.
Šimkaičiai ist. vls.

VARIANTAI:
Serbentų km. (1923) LAV 225

ČIA GIMĖ:
Bakutis, Vincentas

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Etiologinė sakmė apie žemės, angelų ir žmonių atsiradimą
Dievas kartu su velniu vaikščiojo ant vandens. Dievas liepė velniui nerti į vandenį ir išnešti burnoje ar rankoje žemės. Velnias prisikišo ausis, nosį, akis ir kt. Dievas priskyrė jį prie nelabųjų. Žemes, kurias velnias išnešė, išbarstė ant vandens ir pasidarė žemė. Pasaulio pradžioje Dievas tvėrė angelus. Jis laikė titnagą ir skeltuvą. Kiek nulėkė kibirkščių, tiek atsirado angelų. Velnias darė tą patį, bet nesutvėrė gyvų. Žmogus, kurį jis sutvėrė, neturėjo sielos, todėl pramintas bedūšiu.
[Žemės, angelų ir žmonių atsiradimas]

BsTB 2 81-32 Pasaka AT 777 – Aristinas kurpius, amžinasis žydas
Piloto myriop nuteistas Jėzus kryžiumi nešinas ėjo per Jeruzalę. Pavargęs Jėzus atsirėmė į trobą, bet laukan išbėgęs žydas metė į jį akmenį, sakydamas, kad taip Jėzus jam bėdą padarysiąs. Kai žydas buvo bemetąs antrą akmenį, ranka liko tarsi sustingusi. Jis taip išbėgęs iš namų ir dingęs. Tą žmogų, kurio vardas Aristinas kurpius, žmonės praminę amžinuoju žydu. Sakoma, kad kai jis pasaulį apibėgsiąs tris kartus, būsianti pasaulio (svieto) pabaiga. Sakoma, kad Aristinas kurpius buvo užsukęs ir į Raseinius. Tenykščiai žydai su juo negalėję susikalbėti. Aristinas kurpius tik sakęs, kad einantis, nes taip reikia, o paklaustas, kada pasaulio pabaiga, atsakęs, kad rytoj.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal