VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=5565&back=home

VIETOS VARDAS: Mosėdis

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Mosėdis sen.
Mosėdis ist. vls.

VARIANTAI:
Mosėdžio mst. (1923) Leidinio aprašas P. 117

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Mosėdžio akmuo, vad. Didžiuoju akmeniu (Skuodo r.) Originalioje negatyvo (Nr. 19216) antraštėje Mosėdžio mstl. priskirtas Kretingos r.
Mosėdžio akmuo, vad. Didžiuoju akmeniu (Skuodo r.) Originalioje negatyvo (Nr. 19217) antraštėje Mosėdžio mstl. priskirtas Kretingos r.
Mosėdžio akmuo, vad. Didžiuoju akmeniu (Skuodo r.) Originalioje negatyvo (Nr. 19218) antraštėje Mosėdžio mstl. priskirtas Kretingos r.
Mosėdžio akmuo, vad. Didžiuoju akmeniu (Skuodo r.) Originalioje negatyvo (Nr. 19219) antraštėje Mosėdžio mstl. priskirtas Kretingos r.

SUSIJĘ OBJEKTAI:
Mįslė apie laivelį ir deminutyvas [kumeliukė]


Mįslė apie perkūną ir leksema [žirgas]

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Antonimų pora [sauskulas–žalkulas]
Nu lauko y[ra] žalkulai javai, o iš duobos – sauskulai. Su spragilu kulti yr sauskulai grūdai, o su mašina – žalkulai.
„Antonimų žodynas“

Antonimų pora [sauskulas–žalkulas]
Nu lauko y[ra] žalkulai javai, o iš duobos – sauskulai. Su spragilu kulti yr sauskulai grūdai, o su mašina – žalkulai.
„Lietuvių kalbos žodynas“

Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Erazmas Vilkaitis]
Taip XVII a. Žemaičių vyskupystės valdų inventoriuje užrašytas valstietis Razmus Wilkaytis [Erazmas Vilkaitis]
Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Razmus Wilkaytis]

Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Erazmas Vilkaitis]
Taip XVII a. Žemaičių vyskupystės valdų inventoriuje užrašytas valstietis Razmus Wilkaytis [Erazmas Vilkaitis]
Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Erazmas Vilkaitis]

Mįslė apie perkūną ir leksema [žirgas]

Toli žirgas žvengia

Mįslė apie laivelį ir deminutyvas [kumeliukė]

Kumeliukė žabaliukė

BsTB 2 74-27 Sakmė – Apie grybų sėklas
Viešpats Jėzus, keliaudamas su apaštalais, nusiuntė Petrą pas malūnininkę, kad ji iškeptų dvyliką kepalėlių duonos ir atsiųstų prie ežero. Petras tris kepalėlius paslėpė užantyje, o likusius atidavė apaštalams. Keliaudamas labai išalko ir ėmė paslėptą duoną dėti į burną po trupinėlį. Jėzus jį vis kalbino ir Petras tuos trupinėlius vis turėdavo išspjauti. Kai Petras prisipažino duoną paslėpęs, Jėzus trupinėlius pavertė įvairių rūšių grybais.
Teksto 1995 m. redakcija

Atgal