VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=6507&back=home

VIETOS VARDAS: Daukšiai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Igliauka sen.
Padovenys ist. vls.

VARIANTAI:
Daukšių bk. (1923) Leidinio aprašas P. 138

SUSIJĘ VAIZDAI:
Raginis kirvis rastas Daukšių k. (Marijampolės r.) 1967 m. Marijampolės m. vadinosi Kapsuko vardu.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Pasaka AT 1045+1082+1063+1642+1643 [Kaip kvailas brolis iš velnio pinigų gavo]
Buvo trys broliai – du protingi, o trečias kvailas. Pelkėje trečiam broliui belupant liepukus, atėjo velnias. Kvailys velniui sako, kad ruošiasi pelkę traukti ant kalno. Kad žmogus pelkės netrauktų, velnias jam atnešė krepšį pinigų. Kvailys vėl ruošiasi pelkę traukti ant kalno. Velnias pasiūlė kvailiui patikrinti, kuris stipresnis: kas pirmas užneš kumelę ant kalno, kas kūjį aukščiau išmes. Visad žmogus velnią pergudraudavo. Gavo dar krepšį pinigų. Pinigus atidavė broliams, o broliai tiek pinigų iš kvailio gavę, jį apvesdino.
[Kaip kvailas brolis iš velnio pinigų gavo]

Pasaka AT 325 [Kaip tėvas atidavė savo sūnų pas velnią mokintis]
Vargingas žmogus atidavė savo sūnų pas ponaitį, vardu Ak, mokintis. Kai tėvas atėjo sūnaus atsiimti, mokytojas nenorėjo mokinio tėvui grąžinti. Sūnus pasivertė karveliu, meitėliu, jaučiu ir tėvui pasakė, kaip jį pažinti. Paskutinį kartą pasivertė arkliu. Liepė tėvui jį nuvesti į turgų ir parduoti, tik kamanas pasilikti. Bet tėvas pardavė ponui arklį su kamanomis. Tas ponas buvo sūnaus mokytojas. Prasidėjo mokytojo ir mokinio dvikova, pasiverčiant įvairiais gyvūnais ir daiktais. Mokinys mokytoją pergudravo ir jį nugalėjo.
[Kaip tėvas atidavė savo sūnų pas velnią mokintis]

BsTB 11 Laidotuvių rauda [Pati apraudoja vyrą VI]
Pati aprauda mirusį vyrą. Sako, kad ne laikas gulėti ant liepos lentelės, klausia, kodėl nesikelia, nemoko vaikelių kaip augti, kaip siratėliams vargti. Kaip sunku žuvelei be vandenėlio, taip siratėliui be tėvelio. Kur siratėlės ėjo, ašaros tekėjo, šiaurus vėjelis pūtė, lietutis lijo. Kas juos išmokins sunkius darbelius dirbti, prie ko jie prisiglaus, kas juos užtars, kai nebėra tėvelio. Reikėjo nors lauke liepelę pasodinti, būtų prisiglaudę, dabar nebent prie akmenėlio.
[Pati apraudoja vyrą]

BsTB 11 228-I Laidotuvių rauda [Motina apraudoja mirusią dukterį I]
Motina rauda mirusios dukters. Ragina ištarti nors žodelį, keltis nuo liepos lentelės. Gal ji nemokėjo sunkioj ligelėj kiloti, sunkiais darbeliais vargino. Galvojo motinėlė, kad užsiaugins užvadėlę, sukraus kraitelį, išleis su pulkeliu, su muzikėlėm, o dabar išleis su skaudžiais žodeliais, gailiom ašarėlėm. Atėjo šiltas pavasaris, išsprogo medeliai, sužydėjo žiedeliai, sulėkė visos gegužėlės ir iškukavo dukrelę. Ragina keltis, pasisveikinti su susirinkusiomis draugėmis. Jau sugydo raibi gaideliai, jau laikas rengtis į bažnytėlę. Dukrelės nameliai bus be vario durelių, be stiklo langelių, nematys aušrelės auštant, saulelės tekant, nematys giedrių dienelių.
[Motina apraudoja mirusią dukterį]

BsTB 7 134-17 Mitologinės sakmės apie važinėjančią "kolerą"
Po kaimus cholera važinėjo juodai apsirengusi, ketvertu arklių. Priėjusi prie lango ji klausdavo, ar žmonės miega. Jei žmonės atsakydavo, kad nemiega - likdavo gyvi, jei neatsiliepdavo - mirdavo. Žmonės naktimis budėdavo, kūreno ugnį ir statė kryžius, bet niekas neapsaugojo. Keleivis patarė per vieną dieną išausti audeklą ir jį gale kaimo patiesti. Visi kaimo žmonės dirbo dvi dienas ir išaudė du audeklus. Juos patiesė kaimo galuose ir liko gyvi.
Teksto 1998 m. redakcija

Atgal