VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=7255&back=home

VIETOS VARDAS: Pavasijai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Sintautai sen.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Mitologinė sakmė kaip godus žmogus velniui savo dūšią atidavė
Labai godus žmogus su velniu sudarė sandėrį: velnias jam duos pinigų, o jis velniui užrašis savo dūšią. Taip ir padarė. Po penkių metų žmogus mirė. Vežant jo karstą, numirėlis baladojosi, blaškėsi, atsisėdo karste. Pro šalį važiavęs žmogus, numirėliui rankoje peiliu kryžių įpjovė. Godišiaus duktė už tėvo dūšią surengė rožančių. Atėjo tik vyras, kuris karstą vežė. Dukrai papločius kepant iš po pečiaus išlindo baisus sutvėrimas. Duktė iš namų išbėgo, o vyras pradėjo žegnotis ir šventu vandeniu šlakstyti. Tada smala pasiliejo ir pragaro smarvė liko. Godišiaus duktė ir vyras, jos tėvą vežęs laidot, apsivedė.
[Kaip godus žmogus velniui savo dūšią atidavė]

Mitologinė sakmė kaip vežėjas ponui velnio atvaizdą nupiešė
Ponas turėjo gudrų vežėją, kuriam duodavo neįveikiamų darbų. Vieną kartą ponas įsigeidė, kad vežėjas velnio paveikslą nupieštų. Vežėjas sėdėjo savo stubelėje ir galvojo, kaip velnią nupiešti. Iš po pečiaus pasigirdo velnio balsas, kuris liepė iš pono atsinešti popieriaus ir raudoną, juodą ir žalią kreidą. Velnias po truputį iš po pečiaus lįsdamas, visas pasirodė vežėjui, kuris nupiešė velnią. Kai ponas pamatė velnio atvaizdą, krito negyvas, o velnias jo dūšią į peklą nusinešė. Vežėjas vedė ir tame dvare laimingai gyveno.
[Kaip vežėjas ponui velnio atvaizdą nupiešė]

Pasaka AT 361 [Kaip tinginys pas velnią tarnavo]
Tėvai turėjo tris sūnus. Du buvo darbštūs, o trečiasis – tinginys. Motina tinginį išsiuntė į mišką, kad vilkai suėstų. Miške tinginys sutiko ponaitį - velnią. Velnias prašė tinginio eiti pas jį tarnauti. Sutarė, kad tinginys nieko nedirbs, tik iš nuobodulio kratys velnio duotą mašnelę, iš kurios pinigai į skrynutę birs. Kai pasibaigė tarnystės laikas velnias nusprendė tinginį apvesdinti. Vienos karalystės karalius turėjo tris dukteris ir buvo labai prasiskolinęs. Tinginys su savo pinigais atvažiavo pas tą karalių pirštis. Dvi vyresnės karalaitės, pamatę tokį apsileidusį tinginį, atsisakė tekėti už jo, o trečioji – sutiko. Vestuvių dieną tinginį nuprausė, aprengė karališkais rūbais. Vyresnės seserys, kai pamatė jauniko puikumą, gavo galą, o velnias jų dūšias pasiėmė. Tinginys vedė jauniausią karalaitę.
[Kaip tinginys pas velnią tarnavo]

BsTB 3 25-6 Pasaka AT 1526A – Apė tris gudrius keleivius
Kartą susitiko trys keleiviai. Jie norėjo valgyti ir gerti, bet nė vienas nieko neturėjo. Tuomet sutarė, kad eisią į miestą drauge, vienas duos pavalgyti, antras – gerti, o trečias už viską sumokėsiąs. Taip kalbėdami atėjo į viešbutį, kuriame sočiai pavalgė pietus. Kiti du išėjo lauk, o vienas pasiliko. Viešbučio poniai, laukiančiai užmokesčio, pasakė, kad dabar neturįs pinigų su savimi, reikia eiti į šalia esančią bažnyčią, ten esąs jo dėdė kunigas. Kunigui keleivis pasakė, kad šeimininkė esanti išprotėjusi motina ir paprašė, kad paskaitytų jai maldų dvasioms išvaryti. Moteriai vis prašant iš kunigo pinigų, tas neapsikentė ir ją išvarė. Keleiviai nuėję į kitą viešbutį daug visko prigėrė. Paskui pasilikęs vienas iš keleivių apgavo ten dirbantį senuką, kad vienoje statinėje esančios trys vyno rūšys. Senukas liko prie statinės, kurioje keleivis išgręžė trys skyles. Trečiasis keleivis, kuris turėjo už viską sumokėti, pasislėpė naktį parduotuvėje, suskaičiavo ten esančius pinigus, paliko perlaužto žiedo pusę. Ryte apkaltino parduotuvės savininką, kad jis pavogęs pinigus. Policija patikrino ir liepė savininkui pinigus atiduoti keleiviui. Taip keleiviai pavalgė, pagėrė ir už viską sumokėjo.
Teksto 1997 m. redakcija

Atgal