VIETOVĖS
ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=7433&back=home&back=home
VIETOS VARDAS: Kudirkos Naumiestis
ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)
AUKŠTESNIS LYGMUO:
Šakiai r. sav.
ŽEMESNIS LYGMUO:
Apirbiškiai k.
Ašmoniškiai k.
Bajoraičiai k.
Bartkai k.
Braškiai k.
Būbleliai k.
Bukšniai k.
Gyliškiai k.
Gluobiai k.
Gudaičiai k.
Gustainiškiai k.
Jundilai k.
Kasikėnai k.
Kaukakalniai k.
Kaupiškiai k.
Klepai k.
Kubilėliai k.
Kulnistai k.
Meištai k.
Miknaičiai k.
Panoviai k.
Putinai k.
Ročkai k.
Rudžiai k.
Rumokėliai k.
Šaukščiai k.
Tarpučiai I k.
Totorviečiai k.
Turčinai k.
Turčinai k.
Vaitiškiai k.
Žaltynai k.
Kutai k. dal.
Paberžupiai k. dal.
Pliorišiai k. dal.
Pusdešriai k. dal.
Raugalai k. dal.
Suodžiai k. dal.
Tarpučiai II k. dal.
Užsieniai k. dal.
Demšiai vs.
Storiūkai vs.
ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Šešupė nuo Turčinų piliakalnio (Šakių r.)
Turčinų piliakalnio pylimas (Šakių r.)
Turčinų piliakalnis (Šakių r.)
Turčinų piliakalnis (Šakių r.)
Turčinų piliakalnis (Šakių r.)
Turčinų piliakalnis (Šakių r.)
SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Daina V46 [Nejok, bernuži, pavasaružį]
Tegu nejoja bernelis pavasarį, o atjoja rudenį, kai bus rugiai želmenyse, rūtos garbiniuose. Leis žirgą į rugius, mergelę į darželį. Žvengia žirgas rugių lauke, verkia mergelė rūtų darže. Duos žirgui abrakėlio, bet nėra mergelei vainikėlio.
Nejok, bernuži, pavasaružį
BsTB 3 54-12 Sakmė BILPK 3688 Apė šiaučių, ūkininko dukterį ir jų veikalus
Ūkininkas turėjo gražią dukterį Oną. Kartą jis pasikvietė batsiuvį, kad šis pasiūtų dukteriai batus. Batsiuviui labai patiko Ona, bandė prie jos gretintis, bet ji nekreipė į jį dėmesio. Batsiuvys papasakojo apie savo bėdą čigonei. Toji davė šaknį, kurią liepė išvarius gyvulius iš tvarto pakasti po slenksčiu. Batsiuvys taip ir padarė. Ona išbėgo žiūrėti gyvulių ir kai tik ištardavo žodį, tuoj pyrst! Tas pats buvo ir bernui, ir tėvams. Galų gale motina nuėjo prašyti kunigo, kad pašventintų namus, bet šis pradėjo kalbėti maldas pyrst! Tuomet batsiuvys pasisiūlė padėti, jei ūkininkas atiduosiąs Oną už pačią. Tuoj visi sutiko, batsiuvys niekam nematant ištraukė šaknį ir gavo Oną.
Teksto 1997 m. redakcija
BsTB 3 55-13 Legenda Apė keleivį ir auksinę mūką ant kryžiaus
Kartą turtingas ūkininkas pastatė šalia kelio kryžių su auksine mūka. Vienas žmogus susigundė pavogti tą auksinę mūką. Apsidairė aplinkui, kad nieko arti nebūtų, įsliuogė aukštyn į kryžių ir siekė imti mūką nuplėšti, bet tuomet mūkos ranka griebė tam niekšui už plaukų. Tada keleivis žegnojosi, poteriavo, meldė Dievo paleisti, bet vis nepaleido. Einantys pro šalį žmonės bandė nuimti, bet tas buvo labai tvirtai laikomas. Bandė nukirpti plaukus, bet nesugebėjo. Galiausiai netyčia atvažiavo vienuolis. Žmonės jam papasakojo, kas atsitikę, kodėl ant kryžiaus tabaluoja žmogus. Vienuolis puolė po kryžiumi melstis. Po ilgų maldų pagaliau tą žmogų paleido ir jis nudribo ant žemės vos gyvas.
Teksto 1997 m. redakcija
BsTB 3 58-15 Pasaka AT 1538 Apė gudrą poną, o žmogų da gudresnį
Vienas ponas, kai ūkininkas vesdavo parduoti kokį gyvulį, atsistojęs pakely sakydavo, kad parduotų ožį. Jeigu kuris pasipriešina, tada gauna į kailį, ir atima galviją dykai. Jeigu žmogus nesipriešina, tada ponas už galviją atiduoda tiek pinigų, kiek ožys vertas, ir nusiveda galviją sau. Kartą žmogus vedė parduoti jautį. Ponas nupirko jį ir sumokėjo kaip už ožį. Žmogelis tik paprašė, kad leistų nusipjauti gyvulio uodegą. Parėjęs namo tą uodegą susidžiovino. Kartą tas ponas susirgo. Kvietė įvairius daktarus, kad jį pagydytų. Atėjo ir tas žmogus su džiovinta jaučio uodega. Liepė iškūrenti pirtį ir ten nuvesti poną. Tuomet jį klausinėjo, kieno čia uodega ir vis ja vanojo poną. Tas vos liko gyvas. Po kelių dienų žmogelis šiek teik pakeitęs išvaizdą vėl atėjo pas poną ir vėl jį prilupo su jaučio uodegą. Paskui ponas visur vedėsi kartu apsauginį. Kartą žmogelis pasisamdė jauną greitą vaikiną ir pasislėpę laukė, kol ponas važiuosiąs pro šalį. Vaikinas rodė pravažiuojančiam ponui užpakalį, tad apsauginis nubėgo paskui vaikinuką. O žmogelis vėl taip prilupo poną jaučio uodega, kad šis gavo galą.
Teksto 1997 m. redakcija
BsTB 3 76-22 Pasaka AT 200 Kaip atsirado neapykanta terp šunų, kačių ir pelių
Kartą bobos parašė prašymą karaliui ir liepė šuniui nunešti. Šuo tingėjo ir liepė katei. Toji besijodydama numetė, o pelės rado ir suėdė. Po kiek laiko bobos klausia šuns, ar nunešęs. Tas klausė katės, toji nuėjusi ir pamačiusi, kad jau suėsta. Nuo to karto bobos nekenčia šuns, šuo katės, o katė pelių.
Teksto 1997 m. redakcija
BsTB 3 77-24 Sakmė BlLPK 3902 Kaip mūsų proseniai spręsdavo apė didįjį tvaną
Vėjo keturi sūnūs norėjo pamatyti marių dugną. Susitarė vienu metu kartu pūsti ir taip iškelti aukštyn marių vandenį. Bet, išpūtus vandenį, šis vėl puolė staiga žemyn ir nieko nespėjo pamatyti. Tuomet sugalvojo kartu pūsti iš vienos pusės. Išsiliejęs vanduo viską sunaikino. Žemėje buvo didysis tvanas.
Teksto 1997 m. redakcija
Atgal