VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=7484&back=home

VIETOS VARDAS: Vilkabaliai

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Bartninkai sen.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 13 43-18 Pasaka AT 737A* [Apie karalių ir muzikantą]
Karalius turėjo dukrą, kuri norėjo ištekėti. Karalius nenorėjo dukters išleisti, todėl vyrai, norintys vesti, turėjo pirma pernakvoti rūsyje, kuriame buvo liūtas. Muzikantui kalvis nukalė kilpą, keletą varžtų (šrubų). Vyras nuėjo prie karaliaus dvaro ir pradėjo groti. Karalius liepė jam pernakvoti rūsyje. Kai liūtas išgirdo muzikantą grojant, pats panoro groti. Vyras atsakė, kad liūto pirštai per stori ir pasiūlė juos paploninti. Liūtas įkišo letenas į kilpą, muzikantas jas pritvirtino prie sienos ir primušė žvėrį. Karalius, pamatęs, kad muzikantas gyvas, iškėlė vestuves.
[Apie karalių ir muzikantą]

BsTB 3 167-81 Pasaka AT 737A* – Apė karalių ir muzikantą
Karalius turėjo vieną dukterį. Atėjo laikas jai tekėti, bet karalius nenorėjo dukters išleisti. Jis rūsyje uždarė liūtą ir visiems, kurie norėjo su jo dukra tuoktis, liepdavo ten pernakvoti. Apie tai išgirdo vienas muzikantas. Jis pas kalvį nusikaldino kilpą ir porą varžtų. Atėjo į karaliaus dvarą ir pradėjo labai gražiai groti. Jį išgirdo karaliaus duktė ir klausė tėvo, ar negalėtų muzikantas tapti jos vyru. Karalius pasikvietė muzikantą į rūmus ir pasiūlė jam tapti žentu, tik tas turėsiąs pernakvoti rūsyje. Muzikantas sutiko. Vakare įleido jį į rūsį pas liūtą. Muzikantas, įleistas į rūsį, pradėjo groti. Liūtas paklausęs prašo muzikanto, kad leistų ir jam pagroti. Muzikantas atsakė, kad liūto pirštai per stori ir pasiūlė juos paploninti – įkišo leteną į kilpą ir prisuko varžtais prie sienos. Tada tol mušė liūtą, kol tas nebenorėjo nei groti, nei draskytis. Ryte karalius, pamatęs, kad muzikantas gyvas, išleido už jo savo dukterį. Po vestuvių karalius išvarė dukterį su žentu. Duktė pasiėmė kelis karaliaus marškinius. Atkeliavę į vieną miestą apsistojo karčemoj, kur dvi dienas gėrė ir valgė. Antrą dieną šeimininkas pasiskundė, kad jie nesumoka. Karaliaus duktė, nors ir turėjo pinigų, pasiūlė atiduoti karaliaus marškinius. Šeimininkas netikėjo, kad jie gali turėti karaliaus marškinius, ir susilažino iš viso savo turto. Karaliaus duktė su muzikantu laimėjo lažybas ir jiems atiteko visas turtas.
Teksto 1997 m. redakcija

Atgal