VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=7891&back=home

VIETOS VARDAS: Šilsodis

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Gražiškiai sen.

ČIA SUKURTI VAIZDAI:
Pasakotojas Juozas Savickas iš Šilsodžio kaimo (Vilkaviškio raj.)

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
BsTB 3 365-162 Pasakojimas – Apė kytrąjj tarną
Vienas karalius turėjo labai gudrų tarną, dėl to jį labai mylėjo. Tarnui nusibodo būti pas karalių ir jis išėjo į pasaulį. Nuvažiavęs į kitą miestą nakvynės apsistojo pas vieną žydą, pažadėjęs jam už kiekvieną valgį ir nakvynę mokėti po dvylika auksinių rublių, bet turės nuo kiekvieno jam po du rublius atiduoti. Žydas apsidžiaugė ir metė pinigus į dėžutę, į kurią įdėti galima, o išimti – nebe. Pabuvęs pusę metų tarnas nusprendė grįžti pas karalių, tik prieš tai dar iškeitė žydui septynis šimtus rublių. Tarnui išvažiavus, žydas atidarė skrynutę su pinigais norėdamas pažiūrėti kiek pinigų sukaupė, bet atidaręs pamatė, kad tie pinigai visi supeliję ir supuvę, nes tarnas jam duodavo morkų griežinėlius vietoj pinigų. Žydas atvažiavo pas tą karalių, pas kurį tarnas tarnavo, ir papasakojo jam, ką tarnas padarė. Karalius sumokėjo žydui aštuonis šimtus rublių. Pasišaukęs tarną karalius liepė padaryti kokią išdaigą. Kadangi visko užtektinai turėjo, tai paprašė, kad padarytų liūdnumą. Tada liokajus davė karaliui pasirašyti popierėlį ir užsikišo jį už kepurės. Pasuko kepurę ir karaliui atrodo, kad jis mariose laiveliu plaukia. Pasuko vėl kepurę ir karaliui atrodo, kad temsta, vanduo liejasi į laivelį, valgyti baisiausiai norisi. Toliau mato, kad kažkokie nežinomos žemės žmonės gaudo žuvį, karalius pasiuntė tarną nupirkti žuvų, bet tie nepardavė, pats karalius nuėjo, jam irgi nepardavė. Pasuko trečią kartą kepurę ir karaliui atrodo, kad po dvidešimt valandų jau pakars jį. Visaip prašėsi karalius, bet tie klausyti nenorėjo, tai išsiėmęs iš kišenės laikrodį ir pinigų metė ant žemės, o kai jau kilpą ant kaklo jam movė, griebė vienam už barzdos ir pusę jos nurovė. Tada tarnas atsuko kepurę atgal vieną kartą ir jau vėl jie mariose laivelyje plaukia, atsuko antrą kartą ir jau jie prie kranto, atsuko trečią kartą, karalius jau savo rūmuose sėdi, ant žemės pinigai ir laikrodis voliojasi, karaliaus broliui pusė barzdos nupešta, pats karalius visas apsidraskęs. Supykęs jau norėjo kirsti galvą tarnui, bet jis ištraukė popierėlį, ant kurio karalius pasirašęs buvo, ir supratęs, kad pats prisiprašė, karalius atleido tarnui ir apdovanojo jį.
Teksto 1997 m. redakcija

Atgal