Aruodai. Lietuvių kultūros šaltinių elektroninis sąvadas

VIETOVĖS

ADRESAS: http://www.aruodai.lt/paieska2/vietove.php?ViId=8646&back=home&back=home

VIETOS VARDAS: Vabalninkas

ŠALTINIS:
VĮ Registrų centras | LR Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių registro išrašas (2004-10-15)

AUKŠTESNIS LYGMUO:
Biržai r. sav.
Vabalninkas ist. vls.

VARIANTAI:
Vabalninko miest. (1923) Leidinio aprašas P. 55

SUSIJĘ OBJEKTAI:
Mįslė apie dalgį ir leksema [arklys]
Mįslėje sakoma, kad dalgis žiba (blizga) kaip žaltys, o ėda (t. y. pjauna) kaip arklys.

SUSIJĘ OBJEKTŲ FIKSACIJOS:
Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Andriejus Kuinavskas]
Taip XVII-XVIII a. Vabalninko jungtuvių registracijos knygoje užrašytas liudininkas Andreas Kuynawskas [Andriejus Kuinavskas] (Istorinių asmenvardžių kartoteka)
Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Andreas Kuynawskas]

Sakmė KLPTK III p.37 Pelėdos akys
Pelėda gavo dideles akis, kad matytų naktį.
1986 redaguota versija

Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Andriejus Kuinavskas]
Taip XVII-XVIII a. Vabalninko jungtuvių registracijos knygoje užrašytas liudininkas Andreas Kuynawskas [Andriejus Kuinavskas] (Istorinių asmenvardžių kartoteka)
Pavardė iš rankraštinio šaltinio [Andriejus Kuinavskas]

Mįslė apie dalgį ir leksema [arklys]
Mįslėje sakoma, kad dalgis žiba (blizga) kaip žaltys, o ėda (t. y. pjauna) kaip arklys.
žiba kaip žaltys LTR (Vabalninkas)

Pasaka AT 804A [Kaip seneliai pupa dangun lipo]
Senelis pasodino pupą. Pupa užaugo ligi dangaus. Senelis ir bobutė lipo pupa į dangų. Dievas neleido rateliais važinėti ir į vieną dubenį žiūrėti. Bobutė neiškentė ir pažiūrėjo. Tada sėdo į ratelius ir pradėjo po dangų važinėti. Dievas už tai juos iš dangaus išvarė.
[Kaip seneliai pupa dangun lipo]

Tikėjimas kaip atrodo apvaizda
Apvaizda yra senelis, baltais, ilgais rūbais.
[Kaip atrodo apvaizdą]

Mitologinė sakmė apie apvaizdą – laimę
Motina, neišmaitindama savo vaikų, išėjo kad kas jiems grabelius padirbtų. Išeidama motina vaikus paliko apvaizdos globai. Atėjo apvaizda ir nusivedė vaikus į pamiškę uogų rinkti. Pro šalį važiavo vyskupas. Jis priglaudė tuos vaikus; berniuką kunigu išmokslinu, mergaitė tapo vienuole. Kai vyskupas numirė, berniukas tapo vyskupu.
[Apie apvaizdą – laimę]

Pasaka AT 840 [Apie žmonių nuodėmes]
Pas ūkininką užėjo senelis ubagas (Dievas) nakvynės. Piemenukas paguldė senelį jaujoje. Senelis paprašė piemenuko vandens atnešti. Piemenukas negalėjo nei iš namų, nei iš šulnio vandens pasemti: troboj visi kampai šaukia „gert“, gaspadoriaus gerklė į ledą užšalusi, prie jaujos gyvatė gulinti. Senelis piemenukui paaiškino, kad tai žmonių nuodėmės.
[Apie žmonių nuodėmes]

Pasaka AT 1319 [Kaip bobutė iš arbūzo arklį perėjo]
Neturtingi žmonės neturėjo arklio. Kaimynų bernas jiems pasakė, kad girioje auga medis, kuriame yra Dievas. Senelis ir bobutė nuėjo į girią prie to medžio ir prašo Dievo arklio. Bernas, užlindęs už medžio, duoda jiems arbūzą ir sako, kad po dešimties mėnesių jie išperės kumeliuką. Kai seneliai kumeliuko neišperėjo, nunešė arbūzą prie to medžio ir sviedė. Šoko bėgt ten gulėjęs kiškis. Bobutė sako, kad tik valandos reikėjo ir būtų kumeliuką turėję.
[Kaip bobutė iš arbūzo arklį perėjo]

Mitologinė sakmė apie velnius, kurie persižegnojusio žydo negalėjo įveikti
Žydas nakčiai apsistojo daržinėje ir prieš užmiegant persižegnojo. Velniai naktį žydą kankino, bet negalėjo įveikti.
[Apie velnius, kurie persižegnojusio žydo negalėjo įveikti]

Tikėjimas, kad nušauta šarka atbaido velnius
Kad velniai gyvulių nejodinėtų, reikia nušauti šarką ir pakabinti tvarte.
[Nušauta šarka atbaido velnius]

Mitologinė sakmė kaip nušauta šarka apsaugojo arklius
Ūkininkas rasdavo arklius po nakties velnių nujodytus. Jis nušautą šarką tvarte pakabino ir velniai arklių nejodė.
[Nušauta šarka apsaugo arklius]

Tikėjimą, kodėl reikia nusičiaudėjus sakyti „į sveikatą“
Nusičiaudėjus reikia sakyti „į sveikatą“. Jei niekas to nepasako, tai velnias atsako. Tada žmogus nemiršta gera mirtim: ar pasikaria, ar nuskęsta.
[Kodėl reikia nusičiaudžius sakyti „į sveikatą“]

Pasaka AT 1135 [Kaip žmogus gydė velniui akis]
Žmogui jaujoje kūrenant pečių, ateidavo velnias. Vieną kartą žmogus užkaitė puodą smalos. Žmogus, velnio paprašytas, smala ėmėsi velniui akis gydyti: liepė velniui prisirišti ir pylė smalos į veidą. Velnias pabėgo ir daugiau į jaują neateidavo.
[Kaip žmogus gydė velniui akis]

Mitologinė sakmė kaip žmogus, velniams dūšią pardavęs, nuo jų išsigelbėjo
Žmogui žvejojant užėjo didelė audra. Matydamas, kad Dievo pagalbos neprisišauks, kreipėsi į velnią. Velnias pagelbėjo žmogui, bet už tai žmogus turėjo pažadėti, kad po dešimties metų turės velniui tekti. Kai baigėsi dešimti metai žmogus prisakė velniams pastatyti geležinius namus. Ten velnius suvaręs, pats išvažiavo pas Šventąjį Tėvą. Velniai, atsiviję žmogų, Šventojo Tėvo prašė, kad jį atiduotų. Šventasis Tėvas pažadėjo žmogų velniams atiduoti, jei tie išklausys jo skaitomų maldų. Velniai neištvėrė maldų ir paliko žmogų.
[Kaip žmogus, velniams dūšią pardavęs, nuo jų išsigelbėjo]

Pasaka AT 425M [Žalčio žmona]
Merginai besimaudant ežere, atėjo jaunikaitis ir paėmė jos rūbus. Kad galėtų atgauti rūbus, mergina turėjo pasižadėti už jaunikaičio, kurio vardas buvo Žaltys, tekėti. Ištekėjusi už Žalčio, mergina susilaukė dviejų sūnų ir dukters. Po kiek metų prašo Žalčio žmona ją išleisti į tėviškę. Vyras nenorėdamas jos išleisti, davė darbus atlikti: aukso ratelį sudilinti, šilko kuodelį suverpti. Atlikusi darbus žmona su vaikais grįžo į tėviškę. Brolis sužinojęs iš mergaitės, kaip šaukti tėvą Žaltį su dalgiu užkapojo. Tada mergaitė virto drebule, sūnūs – ąžuolu ir uosiu, o Žalčio žmona – stabule.
[Žalčio žmona]

Mitologinė sakmė apie vaikščiojančius pinigus
Užkeikti pinigai vaikščioja. Pas vieną ūkininką ateidavo dvi panaitės, viena raudonai, kita baltai apsirengusios. Tos panaitės iš ūkininko tyčiodavosi. Ūkininkas neištvėręs atgalia ranka joms šėrė ir pažiro pinigai.
[Apie vaikščiojančius pinigus]

Tikėjimas, kad užkeiktus pinigus reikia mušti kaire ranka
Užkeiktus pinigus reikia mušti kaire ranka, tada pinigai subyra. Jei muši su dešine, tai žmogus gali pavirsti akmeniu.
[Užkeiktus pinigus reikia mušti kaire ranka]

Pasakojimas kaip žmogus apgavo žydą
Žmogus ardamas rado seną pinigą. Nuėjo pas žydą pasitarti, kur tuos pinigus dėti. Žydas pasiūlė tą puodą pinigų nupirkti. Žydas sumokėjo septyniasdešimt penkis rublius už puodą pinigų, o grįžęs namo pamatė, kad puode smiltys.
[Kaip žmogus apgavo žydą]

Pasaka AT 511 [Aneliutė ir močiaka]
Motina mirdama paliko Aneliutei karvutę, vyno šulnelį ir aukso obelėlę. Tėvas vedė raganą, kuri turėjo tris dukteris. Pas Aneliutę atvažiavo piršliai. Motina iš kapo buvo pamokiusi Aneliutę, kad važiuojant į šliūbą jaunikis atsivežtų čebatėlius. Močiaka bandė savo tris dukras išduoti už to jaunikaičio, bet gaidys ir gegutė perspėdavo jį, kad tai laumės raganos. Ketvirtą kartą jaunikaitis išsivežė į šliūbą Aneliutę, kuriai tiko čebatėliai. Raganą arklys nunešė į ežerą ir nuskandino.
[Aneliutė ir močiaka]

Pasakojimas apie raganos blogas akis ir kaip nuo jų apsisaugoti
Ragana metė žmogui po kojomis žąsiuką. žmogus grįžęs namo susirgo. Ta moteris buvo atžindyta, į ką pažiūri ar pasigroži, tas sunyksta. Ji pagyrė jaunąją, kad graži, greit ta moteris numirė. Kad raganos nepagadintų, reikia išvirkščius marškinius nešioti, kišenėj špygą laikyti ar rūgščios duonos turėti.
[Apie raganos blogas akis ir kaip nuo jų apsisaugoti]

Atgal