2.1. H praranda materialines gėrybes ir prestižą: Kalnavertis / Ąžuolrovis verda pietus. Barzdotas senelis prašo mėsos / prašo jį perkelti per slenkstį. Kalnavertis / Ąžuolrovis duoda mėsos, bet senelis ją numeta ir prašo paduoti. Jis pasilenkia, norėdamas paduoti seneliui jo numestą mėsą / norėdamas perkelti senelį per slenkstį – senelis užsikabina ant sprando ir jį primuša / suvalgo maistą. – 1.2.1.7. H išsaugo materialines gėrybes ir prestižą: Stipruolis atsisako perkelti senelį per slenkstį / perkelia, bet nepaduoda numesto maisto / nesiduoda primušamas. – 1.1.1.7.

[9]: Ž 262(95), 4830(28); R 260(172), 368(300); D III 20(1), III 135(8), 449a(82), 807(1346), 2907(104). 301 B + 300 A + 513 A [2]: V 278(26); R 368(194); Įvairūs [1]: S 327(4).

H praranda prestižą ir galimybes: 1.2.1.7. H išsaugo prestižą ir galimybes: 1.1.1.7. H grąžina galimybes Ha: Stipruolis paleidžia senelį, pareikalavęs grąžinti diržus, išrėžtus iš jo draugų nugarų. – 1.1.2.13.; Stipruolis prideda odos diržus prie draugų nugarų – šie pasveiksta. – 1.1.2.6.

[1]: Ž DSPŽ 1 p. 138.

H tampa pranašesnis: Meška nusineša moterį ir su ja gyvena – gimsta stiprus sūnus. / Meška pavagia vaiką ir jį užaugina. Meškos augintinis tampa stipruoliu. / Karalaitė išteka už kareivio / vargšo – ji pagimdo stiprų sūnų. / Motina žindo sūnų dvidešimt metų – užauga stipruolis. – 1.1.2.7. / Vyras nukerta pirštą, įspraudžia jį į perskeltą pagalį ir užmeta ant krosnies – gimsta stiprus sūnus. – 1.1.2.16. / Bernas nusikaldina lazdą iš dvidešimties pūdų geležies ir ją pasiima su savimi. – 1.1.2.17.; Stipruolis pamato kalnus verčiantį / ąžuolus raunantį / akmenis skaldantį žmogų, pakviečia keliauti kartu. – 1.1.2.7. H praranda prestižą: 1.2.1.7. H išsaugo prestižą: 1.1.1.7.

[16]: Ž 217(133), 1279(328), 1609(156), 2145(37), 2924(154), 3565(32); V 768(470), 3116(107); R 346(69), 1828(188); S BsLP 2 p. 138; D III 173(473, 572), 807(1253), 1238(21), 2441(687). Įvairūs [1]: R 3460(103).

1.1. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą): Stipruolis kaunasi su slibinu, nukerta jam galvas, išvaduoja karalaitę. – 1.1.1.24. (Stipruolis sukeičia vietomis slibino statines su stipriuoju ir silpnuoju vandeniu, išgeria stipriojo vandens ir tampa dar stipresnis. – 1.1.2.7.).

[1]: Ž 1601(2). Įvairūs [2]: Ž 4972(77); R 3197(21).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.17. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą): 1.1.1.24.

[1]: V 462(479). Įvairūs [1]: S 449a(38).

H tampa pranašesnis: Meška nusineša kleboną ir gyvena su juo. / Moteris suvalgo pipirą / žuvį, kuri iškyla, įmetus į eketę raktus, – gimsta stipruolis. / Bokšte uždarytą karalaitę užpučia vėjas – gimsta stiprus sūnus. – 1.1.2.7. / Jaunuolis palaidoja pakaruoklį / paduoda elgetai gerti – apdovanojamas jėga. – 1.1.2.9. / Vyras nutašo vaiką iš liepos ir jį supa lopšyje septynerius metus – atgyjęs vaikas tampa stipruoliu. – 1.1.2.15. / Moteris padeda žirnį ant krosnies – susilaukia sūnaus. – 1.1.2.16. / Moteris paspiria žirnį – gimsta stiprus sūnus. – 1.1.1.17. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą, gauna nuotaką): 1.1.1.24. H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką): Stipruolis užmiega – bendrakeleiviai jį apipila žemėmis. – 1.2.1.7. / Stipruolis įsodina išvaduotas karalaites į lopšį, o pats lieka urve. Bendrakeleiviai karalaites iškelia ir nusiveda. – 2.2.1.1. H grįžta (H atgauna nuotaką): Užkastas žemėmis stipruolis pajuda ir numeta žemes. / Pririštas prie ąžuolo stipruolis išrauna ąžuolą ir jį parsineša ant pečių. – 1.1.1.9. / Stipruolis uždengia nuo lietaus paukštelius – paukštis jį išneša iš požemio. – 1.1.2.9.

[18]: Ž LRš 167, 2954(1); V 3783(975); R 260(257), 456(42), 476(9), 768(428~429), 1581(147), 1693(85), 1853(2), 1870(31), 2884(311), 3108(81); S 3014(363); D I 616(3), 1578(1), 2013(104).

<...> H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką, H nuopelnai nepripažįstami): 1.2.1.7. / 2.2.1.1. H grįžta: 1.1.1.9. / 1.1.2.9. H atgauna nuotaką (H nuopelnai pripažįstami): Stipruolis padeda obuolius, į kuriuos jis sudėjo požeminius dvarus,– atsiranda dvarai. / Karalaitė pamato savo dovanotą žiedą. Išvaduotojas atpažįstamas. – 5.1.3.1.

[4]: Ž 462(102), 1646(81), 2954(2); S BsLPY 4 219. 301 B + 300 A [2]: Ž 2903(68); N I 603(5); Įvairūs [1]: Ž 1158(245).

H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.17. H praranda materialines gėrybes ir prestižą: 1.2.1.7. H išsaugo materialines gėrybes ir prestžą¹: 1.1.1.7. +1.1. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą): 1.1.1.24.

[26]: Ž 1930(59), 2040(8), 2047(189), 4649(133), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 395; V 274(38), 337(52), 356(158); R BLM p. 213, 963(2), 1038(165, 283), 1098(1), 1500(250), 1560(25), 1867(20), 2812(144), 3109(64); S 784(167), 1001(90, 154), 1926(394), 2325 (492), 4889(240); D 2898(975), 4900(69). Įvairūs [4]: ˇ 1207(1); R 10a(51); D I 573(21); N 260(452).

<...> H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą, gauna nuotaką): 1.1.1.24. (1.1.2.7.). H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką): 2.2.1.1

[3]: Ž 552(761); R 293(963), 3108(74).

<...> H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką): 2.2.1.1. H grįžta (H atgauna nuotaką): Stipruolis prideda į lopšį akmenų / įdeda savo lazdą, o pats nesėda. Bendrakeleiviai traukia aukštyn lopšį ir paleidžia; Meškaausis lieka gyvas. – 1.1.1.15.; 1.1.2.9.

[84]: Ž DSPŽ 1 p. 353, 370(1), 462(315), 783(108, 236, 331, 354), 788(133), 829(171, 178), 1167(17), 1965(8), 2077(487), 2954(33), 3573(78), 3665(535), 5036(4, 128); V SIŠLP 102, 134, I 300(13), 337(62), 338(640), 358(634), 768(316), 1058(168), 1720(1), 2407(8), 5099(49); R DSPŽ 2 p. 73, 10b(227), 260(25), 346(117), 499(26), 544(304), 613(236), 1038(205), 1096(129), 1098(5), 1100(167), 1119(20), 1132(6), 1627(193), 1852(81, 131), 1896(61), 1909(95); K SchLG p. 230 = BsLPY 1 33, BsLP 2 p. 142, LŽ 161; S BsLPY 3 145, 146, BsLPY 4 19, 189, LTt 3 99, LRš 16, I 126(5), I 127(13), 368(88), 784(659), 1311(2), 1641(7), 2274 (250), 3517(1245), 3858(20) ~ 4545(402); D III 173(669), 208(102), 449a(72), 449b(76, 100), 552(1100, 1161), 662(295), 692(46), 807(1170, 1449), 4433(44), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 187 p. 66; E BsLPY 3 201, N I 101(2), I 492(3c), 198(297), 279(82). 650 A_{1 + 301 B} [5]; Įvairūs [3]: R 1681(109), 1894(5); S DSPˇ 1 p. 4.

<...> H grįžta: 1.1.1.15.; 1.1.2.9. H atgauna nuotaką (H nuopelnai pripažįstami): 5.1.3.1.

[34]: Ž 322(187), 462(121), 818(45), 931(1), 2500(88), 3227 (46), 4029(8); V 407(248), 786(52), 988(45), 1934(47), 3445(148); R I 130(4), 368(19, 281), 768(78), 1083(85), 1137(56), 1861(7), 1881(101), 2812(55, 163), 3198(47), 3242(6); S I 121(3), I 126 (8), 914(10), 2274(273); D GP 95, III 129(99), 407(24), 449b(78, 121), 2750(1022). Įvairūs [1]: R 2783(152).

2.1. H praranda prestižą: 1.2.1.7. H išsaugo prestižą: 1.1.1.7. + 1.1. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja kitą personažą, gauna nuotaką): Stipruolis nukala grandinę ir sako, kad surištas Liucipierius pamėgintų ją nutraukti. Šis leidžiasi surišamas, stengiasi nutraukti grandinę, bet lieka surištas. – 1.1.1.19.

[2]: R 882(48), 1137(84).

H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.17. / Senutė pamoja ranka – atsiranda stiprus vaikas. – 1.1.2.5. H praranda prestižą: Meškaausio draugai užremia pirties duris, kurioje maudosi merginos, bet viena mergina stukteli petim ir duris atidaro. – 1.2.1.19. H išsaugo prestižą (H suvaržo A): Meškaausis užremia pirties duris – merginos negali jų atidaryti. – 1.1.1.19.

[3]: Ž 4060(236); R 1038(188), 1042(49). 301 B + 302 [9]: Ž 1583(1), 3426(230), 3643(175); R BLM p. 171 = LTt 3 101, 218(1165), 456(15), 1038(236), 1890(15), 3905(803).

H išvaduoja kitą personažą (H gauna nuotaką): Stipruolis iškelia prakeiktą / velnio pagrobtą merginą iš požemio. – 1.1.3.4. H praranda galimybę grįžti (H praranda nuotaką): 2.2.1.1 H grįžta (H atgauna nuotaką): 1.1.2.9.

[5]: R 3204(214), 3835(743); S 914(410); D 2940(202), 4433(150).

3.1. H gauna materialinių gėrybių: Elgeta uždengia nuo lieta

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare