1.1. H išvaduoja kitą personažą: Jaunuolis bažnyčioje atsigula šalia karsto. Kai numirėlė atsikelia, jis atsigula į karstą ir neleidžia jai grįžti į karstą. – 1.1.3.4. / Jaunuolis naktį slepiasi už vargonų / įlenda į numirėlių kaulus / užsidega žvakę ir skaito, galvos nepakeldamas / užlenda už altoriaus ir neatsiliepia prakeiktos karalaitės šaukiamas. Karalaitė jo neranda. – 1.1.1.1. / Jaunuolis apsibrėžia aplink save ratą – numirėlė jo nepasiekia. – 1.1.1.3. / Jaunuolis užlipa prie vargonų, ant kiekvieno laiptelio rašydamas kryžiukus. Karalaitė krauna karstus, norėdama užlipti prie vargonų, o jaunuolis karstus pašlaksto švęstu vandeniu / meta rožinio karoliuką / stumia karstus – jie nugriūva. Karalaitė iki gaidgystės jaunuolio nepasiekia. – 1.1.1.4.; 1.1.3.4.

[11]: Ž 407(43), 1539(67); R 260(258), 262(211), 978(266), 979(89), 1107(12), 1121(192), 1134(105), 1475(22); S 3858(9). Įvairūs [6]: V 422(81) ~ 3445(194), 462(524); R 1896(18), 3783(2085); S I 126(23).

1.2. H gauna materialinių gėrybių / nuotaką: Karalius žada duoti pinigų, jei jaunuolis sutiks pernakvoti bažnyčioje. Jaunuolis pernakvoja. – R 2.1.2.6. / Jaunuolis pernakvoja bažnyčioje ir apvesdinamas su išgelbėta karalaite. – R 4.1.0.3. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.1.1.; 1.1.3.4.

[5]: Ž 2924(126); V 1442(26), 3116(3164); R 1584(30); S 452(86). Įvairūs [3]: Ž I 334(1); S BsV p. 233, 2145(84).

4.1. H praranda Ha: Ragana prakeikia karaliaus dukterį – ta miršta, bet naktimis keliasi iš karsto ir drasko žmones. – 1.2.1.10. / Ponas supykęs pasako, kad duktė numirtų ir žmones draskytų. Taip ir atsitinka. – 1.2.1.11. / Karalaitė gimsta panaši į katę ir drasko žmones. – 1.2.2.17. H išvaduoja kitą personažą (H gauna nuotaką): 1.1.3.4. / 1.1.1.1.; 1.1.1.4.; 1.1.3.4.

[25]: Ž 4056(215), 4731(12); V 2117(172); R 1257(146), 1767(77), 1788(59), 2812(108, 127), 3116(1336), 5130(169); K TD 7 147; S 325(11), 368(81), 784(543), 1001(25, 84, 138), 1262(55), 2201(45), 2274 (560), 2851(23, 331); D KPBL 19, 792(53), 1555(121).

6.1. H tampa pranašesnis: Žmogus pasamdo tarną – angelą. / Sūnų augina angelas. / Mirus tėvui, sūnus pasirenka tėvu tą žmogų, kuris labiausiai verkia laidotuvėse / per šermenis sėdi gale stalo. – 1.1.2.7. / Sūnus užmoka mirusiojo skolas / išvaduoja žmogų nuo kartuvių / nuperka mušamą šventojo paveikslą / apgina mušamą senelį / nuprausia ir pamaitina elgetą. Jis gauna bendrakeleivį. – 1.1.2.9. / Tėvas mirdamas palieka sūnums po arklį, šunį ir nosinę. / Mirus tėvui, sūnus eina verkdamas, sutiktą senelą paprašo būti jo tėvu. – 1.1.2.10. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.3.4. / 1.1.3.4.; Jaunuolis susitaria su seneliu viską dalytis pusiau. Senelis perkerta išvaduotą karalaitę, pasiima jos viduje buvusias gyvates. Karalaitė išgydoma. – 1.1.3.1.

[30]: Ž DPM 3 = DŽT 2 479, 69(487), 462(421), 2003(286), 2448(100), 3148(257), VUBR F 1 D–493 s¹s. 4 p. 7; V ŠLSP 115, SlŠLP 74, 344(763), 422(134), 1675(35), 3783(411), 4845(66); R 1121(8), 1574(9), 1636(64), 1831(76), 1832(303), 1833(259), 1880(6); S 452(28), 2096(25); D I 397(6), 260(119), 368(123), 724(121), 1511(372), 3118(153), 4417(143). Įvairūs [1]: Ž 1764(3).

1.1. H išvaduoja kitą personažą: Jaunuolis bažnyčioje pasislepia už kaulų / ant vargonų / atsigula ant slenksčio / užlipa ant lango. Karalaitė jo neranda. – 1.1.1.1.; Jaunuolis atsigula šalia karsto. Kai numirėlė atsikelia, jis atsigula į jos karstą ir neleidžia grįžti, liepdamas persižegnoti / melstis. Karalaitė taip daro ir išvaduojama. – 1.1.3.5.

[14]: Ž 217(147), 462(468), 874(363), 1207(12), V 2463(33); R KPBL 53, 768(30), 1103(72), 1624(278), 1921(135), 5159(42); S 960(318), 1192(464); D 662 (237). Įvairūs [2]: R 3108(115); K 2268(244).

4.1. H praranda Ha: 1.2.1.10. / 1.2.1.11. / Karalius prašo Dievą vaikų, o, kai tas neduoda, prašo velnią. Velnio duota duktė turi mirti ir žmones draskyti. – 1.2.1.5. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.3.5.

[13]: Ž 3171(307), 3562(41), 4029(2); V 988(53), 1440(48), 4951(65); R 785(414), 1038(231), 1780(168); S BsLP 1 p. 15, 471 (2), 1555(19), 2274(602).

4.2. H praranda Ha: Tėvas geria – velnias nutveria už smakro ir nepaleidžia tol, kol jis nepažada atiduoti tą, ko namie nepaliko. Namie jis randa gimusią dukterį. – 1.2.1.5. H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.3.5. / 1.1.2.7.; 1.1.3.5.

[1]: R 3163(5).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.9. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.1.1.; 1.1.3.5. / 1.1.3.5.; 1.1.3.1.

[41]: Ž BsLP 1 p. 174, DSPSO 81, 43(1), 370(91), 552(714), 783(297, 471), 1583(9), 1825(9), 2367(165), 2954(6, 16), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 150; V 219(103), 1056(46), 1622(46), 1994(20); R BLM p. 16, 247(6), 262(100), 1095(117), 1100(77), 1125(9), 1504(45), 1515(69), 1574(54), 1903(3), 2139(15), 2368(38, 141), 3108(122, 139); S 452(18); D 449b(116), 662(287), 807(1056, 1749), 899(1, 44), 3924(236); N 260(474). Įvairūs [1]: R 1137(73).

H praranda Ha: 1.2.1.11. H tampa pranašesnis: Žmonės susilaukia kūdikio ir kūmais pakviečia elgetas – Dievą ir Mariją / elgeta sūnų išsiveda. – 1.1.2.7. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.1.1.; 1.1.3.5.

[3]: Ž DSPŽ 2 p. 129, 462(382); S BsLPY 4 1.

1.1. H išvaduoja kitą personažą: Jaunuolis bažnyčioje kreida apsibrėžia ratą – atsikėlusi iš karsto karalaitė jo nepasiekia. – 1.1.1.3. / Jaunuolis peržegnoja / pašlaksto švęstu vandeniu prakeiktą karalaitę – ji nesiartina. – 1.1.1.17.; Jaunuolis uždeda ant karalaitės pečių stulą / rožinį / škaplierius / priverčia karalaitę paduoti ranką ir ją išvaduoja. – 1.1.3.2.

[2]: R 368(308), 1831(216). Įvairūs [2]: R 218(1195); D 792(174).

1.2. H gauna materialinių gėrybių / aukštą padėtį: R 2.1.2.6. / Karalius paskelbia, kad atiduos pusę karalystės tam, kas išvaduos karalaitę. Jaunuolis ją išvaduoja. – R 3.1.0.16. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.1.1.; 1.1.1.3.; 1.1.3.2.

[1]: S 452(7). Įvairūs [2]: R 3414(382); D 4736(57).

4.1. H praranda Ha: 1.2.1.10. / 1.2.1.11. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.1.1. / 1.1.1.3.; 1.1.3.2.

[1]: R 1984(60). Įvairūs [1]: R 1581(2).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.7. / 1.1.2.9. H išvaduoja kitą¹ personažą: 1.1.1.3. / 1.1.1.4.;. 1.1.3.2.. / 1.1.3.2.; 1.1.3.1.

[7]: Ž 1547(38); V 270(526); R 1090(40), 2884(292a); S 960(337); D 2750(52); N 260(462). Įvairūs [1]: ˇ RA 1.

1.1. H išvaduoja kitą personažą: Žmogus / stipruolis muša velnius / prakeiktą karalaitę, reikalaudamas pasakyti, kaip išgydyti karalaitę. – 1.1.2.13.

[1]: S 1262(51).

6.1. H tampa pranašesnis: Vaikinas išperka mušamą šventojo paveikslą – gauna patarėją. – 1.1.2.9. / Tėvui mirus, sūnus pavadina tėvu tą žmogų, kuris per laidotuves labiausiai verkia, – gauna bendrakeleivį. – 1.1.2.7. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.2.13.

[3]: V 2463(39); R 1532(11), 5063(53). Įvairūs [2]: R 5065(14); N 284(557).

1.1. H išlaiko bandymą: Vaikinas privalo saugoti numirėlę. Jis skaito iki gaidgystės, nežiūrėdamas į velnius / numirėlę. – 3.1.0.6.

[1]: R 1879(59).

1.2. H išvaduoja kitą personažą: Karalaitę išgelbės tas, kas iškentės kankinimus / tylės. Jaunuolis ištveria ir išgelbsti. – R 1.1.2.19. H išlaiko bandymą: Jaunuolis iki gaidgystės meldžiasi / tyli, nors baidyklės peša jo plaukus / laužo rankas. / Jaunuolis nekreipia dėmesio į baidykles. – 3.1.0.6. / 1.1.1.4.; 3.1.0.6. / 3.1.0.6.; 1.1.3.1. / Baidyklė prašo jaunuolį kirsti jai galvą. Jaunuolis nukerta galvą. – 1.1.3.3.

[8]: R 413(15), 1456(7), 1729(63), 2088(51), 3164(198); S 344(766); D VPS 1 5 ~ 4575(2225). Įvairūs [2]: R 1152(67); D 4474(35).

6.2. H tampa pranašesnis: 1.1.2.9. H išvaduoja kitą personažą: R 1.1.2.19. H išlaiko bandymą: 3.1.0.6. / 3.1.0.6.; 1.1.3.1.

[6]: V 260(297), 1322(50); R 888c(676), 1516(27), 3196(37); S 208(128).

1.1. H išvengia kontaktų su A: Jaunuolis bažnyč

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare