1.1. H išsivaduoja: Bėganti nuo raganos mergaitė / vaikai meta kamuolį – pasidaro kalnas; ragana jį kasa. / Bėgliai meta šukas – pasidaro miškas; ragana jį kerta. – 1.1.1.4. / 1.1.1.4. (Vaikai meta rankšluostį – pasidaro marios. Ragana nori jas išgerti ir sprogsta. – 1.1.1.21. / Karalius iškasa duobę, pripila deguto, o viršų užpila žemėmis – ragana įkrenta. – 1.1.1.22.). / Raganos duktė primuilina putų. Muilo burbulai sako raganai, kad duktė keliasi. – 1.1.2.1.; 1.1.1.4. (1.1.1.21.). / Mergaitė patarnauja šuliniui, obeliai, pakepa duoną. – 1.1.2.9.; Mergaitę besivejančioms ožkoms duona akis užlipina, obelis kelią pastoja, šulinys vandeniu užlieja. – 1.1.1.4.

[12]: Ž 740(43); R 260(153), 977(67), 1135(95), 1853(55); S 420(104), 1192(146), 1262(127), 3058(4); D GP 187, 686(43), 4425(15). Įvairūs [4]: R 1096(241), 2234(6); D 1305(11), 2771(45).

1.2. H patenka į sunkią būklę: Pamotė nori nusikratyti podukra, siunčia ją pas raganą adatos. – P 5.2.2.2. H išsivaduoja: Mergaitė patepa aliejumi raganos vartus, duoda šunims duonos, duoda mėsos katinui – šie mergaitę praleidžia. – 1.1.2.9.; Katinas audžia vietoj mergaitės, o ji pabėga. – 1.1.2.1.; 1.1.1.4.

[5]: R 1257(155); S I 133(211); D III 161(100, 302, 442).

4.1. H / Ha patenka į A priklausomybę: Tėvas paima iš meškos suknelę, pažadėjęs išleisti dukterį. / Už kelio parodymą / už malūno pastatymą tėvas pažada velniui vaikus. – 1.2.1.5. / Vaikai / broliai užeina pas raganą / žmogėdrą prašyti nakvynės. – 1.2.1.6. / Ragana pavagia vaikus. – 1.2.1.3. H išsivaduoja: 1.1.1.4. (1.1.1.21.). / Sūnus ir raganos duktė bėga nuo velnio. Bėgliai pavirsta avele ir piemeniu. Piemuo sako bėglius matęs, kai avytė ėriavosi. / Bėgliai pavirsta sena bažnyčia ir sargu. Sargas sako matęs bėgančius, kai tą bažnyčią statė. Velnias mano, kad tai buvo seniai, ir grįžta. – 1.1.1.1.; 1.1.1.4. (1.1.1.21.)

[18]: Ž 2044(4), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 287; R 882(56), 1134(62), 1678(87), 2368(580); S I 133(14, 236), 325(18), 2274(249); D III 135(41), III 173(346), 449a(10), 2013(87), 2368(660), 3013(141), 3285(18), 4303(34). 313Hx + 315 [3]: Ž 368(135); R 1348(8); D III 173(162).

4.2. H patenka į sunkią buklę: Pamotė liepia tėvui išvežti vaikus į girią. – P5.2.2.2.; Tėvas pririša prie medžio kirvį, vėjas jį judina, o vaikai mano, kad tėvas medžius kerta. – 1.1.2.1. H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.6. H išsivaduoja: 1.1.1.4. (1.1.1.21).

[2]: N 260(111), 262(8).

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.6. / Motina šluoja trobą ir išmeta pro langą vaiko pirštinę; ją velnias pagriebia ir sako paimsiąs vaiką. – 1.2.1.10. H išvengia kontaktų su A (H atsiima objektą): Mergaitė paverčia medžiotoją adata – ragana jo nemato. – 1.1.1.1.; Ragana užuodžia žmogaus kvapą. Mergaitė sako, kad ragana žmogienos prisivalgiusi. – 1.1.1.2. / Sūnus šlaksto velnius švęstu vandeniu, reikalaudamas atiduoti pirštinę. Šie numeta pirštinę. – 1.1.2.13. H išsivaduoja: 1.1.1.4. (1.1.1.21.).

[3]: Ž 1659(58), 2363(158), 4164(74).

1.1. H išsivaduoja: Berniukas ir mergaitė bėga. Išgirdę atsivejant, jie virsta rugių guba ir žvirbliu / malūnu ir malūnininku / erškėčiu ir rože. Jie neatpažįstami. – 1.1.1.1. / 1.1.1.1. (1.1.1.21.).

[3]: R 5179(91); S I 133(190), I 135(2). Įvairūs [2]: Ž 1691(32); D III 173(655).

4.1. H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / Motina keikia dukterį – ta dingsta. – 1.2.1.11. H išsivaduoja: Karalaitė numazgoja virbalus / paleidžia pririštus avinėlius. – 1.1.2.9.; Avys pasiverčia stogu / šiaudais ir paslepia mergaitę. – 1.1.1.1.; Iš dangaus nusileidžia sparnai – mergaitė parskrenda namo. – 1.1.2.3. / 1.1.2.1.; 1.1.1.1.

[4]: R 260(276), 1137(73), 1853(83), 3107(135).

5.1. H išsivaduoja: 1.1.1.1. H patenka į A priklausomybę: Berniukas tampa kunigu ir laiko mišias. Į bažnyčią priskrenda juodvarnių. Jis atsigręžia ir pagrobiamas. – 3.2.0.6.

[1]: Ž 368(264).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare