4.1. H neišlaiko bandymo (H patenka į pavojingą situaciją): Tarnas įeina į uždraustą kambarį, įkiša pirštą / galvą į šulinį – plaukai apsilieja auksu. – 3.2.0.3. (Tarnui liepiama šerti šunį / vilką šienu, o arklį – mėsa. Tarnas pašeria šunį / vilką mėsa, o arklį – šienu. – 3.1.0.5.). H išsivaduoja: Tarnas, jodamas nuo raganiaus, meta erškėtį – atsiranda miškai, lieja vandenį – atsiranda marios, meta galąstuvą – atsiranda kalnas. – 1.1.1.4. (Raganius nori išgerti jūrą ir sprogsta. – 1.1.1.21. / Lapė žada pavogti raganiaus kastuvą. Jis neša daiktą namo ir sugaišta. – 1.1.1.20.).

[3]: Ž 462(319); V 768(489); D 2641(19). Įvairūs [1]: Ž LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 204.

Ha patenka į A priklausomybę: Žmogus išvedamas iš pelkės, bet pažada atiduoti tą, ko namie nepaliko. Namie randa gimusį sūnų. / Žmogui pasakoma, kad susilauks sūnaus, bet, sukakusį dvidešimt metų, jį turės atiduoti. – 1.2.1.5. H neišlaiko bandymo: 3.2.0.3. (3.1.0.5.). H išsivaduoja (H išvaduoja kitą personažą): 1.1.1.4.; Jaunuolis nukerta arkliui galvą – jis virsta žmogumi. – 1.1.3.3.

[3]: Ž I 558(8), 2924(180), 3025(51). Įvairūs [4]: Ž 1783(149), 2269(394), 5036(90); S 372(12).

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / Sūnus išeina iš bokšto pasivaikščioti ir pagrobiamas. – 1.2.1.3. H neišlaiko bandymo: 3.2.0.3. (3.1.0.5.). H išsivaduoja: 1.1.1.4. + H gauna nuotaką: Jaunuolis tarnauja sodininku, neša karalaitei gėlių ir pradeda jai patikti. – 4.1.0.1. / Karalius paskelbia, kad dukterį išleis už to, kas ją išgelbės nuo slibino. – R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: Pasišaukęs žirgą, jaunuolis nugali karaliaus priešus / nukauna slibiną. – 1.1.1.24. H atpažįstamas: Karalius pamato skarelę, kuria jis aprišo raitelio koją / karalaitė nuima miegančio jaunuolio kepurę ir pamato aukso plaukus. – 5.1.3.1. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.3.3.

[21]: Ž DSPŽ 2 p. 22, 462(364), 3471(663); V 462(440), 3783(215); R I 502(2), 10b(240), 469(68); K 4637(115); S BsLP 1 p. 97, I 126(19), I 257(47), 260(492), 692(29), 1287(85); D KPBL 44, I 522(1), 449b(48), 807(1206), 834(259), 1237(309). 314 + 300 [3]: Ž 462(247, 317); S DSPSO 100.

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.3. / 1.2.1.5. / Bernas gaudo pašautą vanagą ir nueina į girią. Vanagas virsta seniu ir berną nusiveda. – 1.2.1.6. H išlaiko bandymą: Jaunuolis pažiūri į uždraustą kambarį, bet arklys seniui pameluoja, kad nežiūrėjo. / Jaunuolis prikiša pirštą prie ugnies, bet jį apriša asilo šeriais. / Išgirdęs raganių atvykstant, jaunuolis pašeria šunį šiaudais, o arklį – žarijomis. – 3.1.0.3. (Raganiui nematant, jaunuolis šeria šunį lašiniais, o arklį – avižomis. – 3.1.0.5.). H iš?sivaduoja: 1.1.1.4. / 1.1.1.4.; Jaunuolis neduoda seniui arklio ir šuns plaukų – senis jo nesulaiko. – 1.1.1.10. + H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. H atpažįstamas: 5.1.3.1.

[8]: Ž 2924(149); V 768(397), 2960(4); R 3108(63); K 4638(114); S BsLPY 4 106, 2368(506); D 368(43). 314 + 300 [2]: D 865(52), 1435(2).

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / Bernas užeina pas poną, susidera tarnauti. – 1.2.1.6. H gauna objektą: Tarnas sako ponui nemokąs skaityti, užeina į uždraustą kambarį, skaito knygas ir išmoksta burtų. / Tarnas įeina į uždraustą kambarį ir nusiprausia auksu / pasiima žirgą / balną ir kardą / tris rutuliukus. – 1.1.2.11. H išsivaduoja (H išvaduoja kitą personažą): 1.1.1.4.; Jaunuolis sukrauna laužą ir sudegina ant jo kumeles – išskrenda balandžiai. – 1.1.3.3.

[4]: R 768(535), 1624(284), CABR F 179 – 176 p. 5; D 552(1133).

1.1.2.11. + 1.1.1.24.

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. / Karalaitis saugo sodą / eina per mišką¹ ir pagrobiamas. – 1.2.1.3. H gauna objektą: 1.1.2.11. H išsivaduoja: 1.1.1.4. + H gauna nuotaką: Karalaitė pamato, kad sodininko tarnas slepia auksinius plaukus; jis ima patikti. – 4.1.0.1. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. H atipažįstamas: 5.1.3.1. H išvaduoja kitą personažą: 1.1.3.3. / Arklys virsta jaunikaičiu, nes jis išvestas iš pragaro. – 1.1.3.4.

[14]: Ž DSPŽ 1 p. 61, 783(263), 1601(11), 3471(1281), 3561(158); V 278(33); R 398(279), 985(65), 1100(163), 1852(108), 2094(287); S LBr p. 219 = BsLPY 1 122; D LTt 3 181, 3150(84). 314 + 300 [3]: Ž 740(40); V 1443(1); D 2898(968).

H patenka į sunkią būklę: Jaunuolis tarnauja sodininku, paslėpęs auksinius plaukus po karvės skrandžiu. / Kvailys veda karalaitę, išvaromas su žmona į pirtį / pajuokiamas. – P 5.2.2.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. H atpažįstamas: 5.1.3.1.

[9]: V 422(136, 206); R 346(129), 1624(94), 1980(1); S 1262(5); D 279(109) ~ 2147(44), 2940(40). 315 + 314 [4]; 530 + 314 [33]; Įvairūs [8]: Ž 1207(1); R 1038(227), 2082(50), 2884(162); S BsLP 1 p. 143, 156, BsLPY 4 153; N I 668(4).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare