1.1. H padaro A nepavojingą: Kalvis prašo velnią pakelti priekalą / atsisėsti į krėslą / prašo mirtį paskinti kriaušių – nebegali atsitraukti. – 1.1.1.21. / Žmogus priima nakvynėn elgetą / Dievą / duoda seneliui duonos / pakausto Dievo ir šventųjų arklius / nuperka valkiojamą kryželį – gauna stebuklingus daiktus. – 1.1.2.9.; 1.1.1.21. / 1.1.2.9.; 1.1.1.21.; Į kalvio karstą įdedama vinių, plaktukas, replės. Velnias iškiša iš pragaro nosį – kalvis ją prikala; kiti velniai išlaksto. / Velniai atpažįsta kalvį ir išlaksto. – 1.1.1.18.

[21]: Ž 1158(241), 1770(29), 3034(146); V MT 9 389, ŠLSP 111, 47(10), 286(4), 2321(3), 2459(46); R KPBL 57, 1032(259), 1479(9), 1894(61), 2416(277), 2989(219); S 2812(175); D 449b(21), 662(258), 2441(285), 4575(3849); N I 492(1). Įvairūs [2]: D 3013(136); N I 105(17).

4.1. H patenka į A priklausomybę: Prasigėręs kalvis / nusigyvenęs račius už pinigus užrašo velniui sielą / atiduoda tą, ko namie nepaliko – sūnų. – 1.2.1.5. H padaro A nepavojingą (H išsivaduoja): 1.1.1.21. / 1.1.2.9.; 1.1.1.21. / 1.1.2.9.; 1.1.1.21.; 1.1.1.18.

[57]: Ž 438(99), 462(188), 788(58), 818(1), 1059(192), 1969(20), 3148(2), 3171(120), 3786(56), 4790(8), 4966(76), 5035(224); V 98(36), 468(187), 492(17), 768(267), 1622(49), 2838(212), 5001(69), 5099(50), CABR F 107–92 p. 46; R MT 9 p. 248, 10b(148), 260(19, 305), 1831(179), 1833(258), 1852(44), 2227(235), 2812(120), 3109(50), 5137(69); K 2876(80), 3526(247); S TŽ 2 p. 260 = LTt 3 219, I 133(128, 228), 368(53), 372(24), 409(63), 1644(86), 1734(2), 3517(1361); D III 78(1), 208(150), 449a(26), 449b(49), 464(3), 662(288), 807(1289, 1431), 1237(300), 2013(101), 2907(112), 3211(206); N I 105(6), CABR F 12–3128 p. 1. Įvairūs [2]: D GP 105, 211(9).

H atsisako gerų sąlygų: Kalvis pakausto Dievo arklį, šventas Petras pataria prašyti dangaus, bet kalviui jo nereikia. Jis paprašo stebuklingų daiktų; po mirties neleidžiamas į dangų. – 2.2.2.3. H padaro A nepavojingą: 1.1.2.9.; 1.1.1.21. H gauna geras sąlygas: Po mirties kalvis nueina į pragarą, prisigraibo nuo katilų putų ir išneša – atsiranda avelės. – 1.1.3.4.; Kartu su avelėmis kalvis įeina į dangų. – 1.1.2.4. / Kalvis prašo šventą Petrą parodyti dangų – įmeta į vidų savo prijuostę / kepurę; įeina pasiimti ir nebeišeina. – 1.1.2.11.

[28]: Ž 69(490), 370(45), 462(128), 3575(1), 5036(145); V 356(174), 5094(55); R DBLD 50, MT 9 458, DGKpS p. 167, 260(291, 294, 316), 368(295), 397(99), 398(264), 409(54), 2227(211); S 260(105), 279(20), 507(6); D VPS 1 6, 208(55), 449b(39), 2750(472a), 2939(424), 4418(78); N 2145(146).

H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. H atsisako gerų sąlygų: 2.2.2.3. H padaro A nepavojingą (H išsivaduoja): 1.1.2.9.; 1.1.1.21.; 1.1.1.18. H gauna geras sąlygas: 1.1.2.11.

[53]: Ž LRš 91, I 558(5), 462(276), 552(1146), 783(160), 1059(197), 1583(62), 1640(17), 1659(33), 1782(36), 2005(10), 2924(120), 3471(817), 3565(53), 4774(77), 4871(234), 4975(13); V BsLP 2 p. 24, 26, I 896(5), 462(32), 1622(48), 3783(816), VUBR F 1 – F 646 p. 236; R BLM p. 75, 218(1217, 1225), 260(144), 469(48), 544(310), 910(41), 1019(3), 1032(258), 1100(165), 1598(3), 2144(26), 2939(199); K SchLG p. 212 = BsLPY 1 30; S 873(400), 874(351, 357), 914(661), 1287(59), 1926(60), 2201(52); D GP 162, 865(57), 2750(781), 2786(88); E I 773(1); N I 492(4), I 507(1), 322(196). Įvairūs [2]: Ž I 817(12); D 2750(901).

1.1. H išvengia kontaktų su A: Velniai atpažįsta kalvį ir jo neįleidžia į pragarą. – 1.1.1.18.

[4]: Ž 1497(1); V 2459(49); R 1112(35); D 4314(289). 331 +(330 A) [2].

4.1. H patenka į A priklausomybę: 1.2.1.5. H išsivaduoja: Velnias žiūri pro plyšį – kalvis prikala prie sienos jo nosį. / Kalvis nusikala revolverį, o velniui sako, kad tai cigaras, ir šauna į gerklę. – 1.1.1.23.; Išgirdę riksmą, velniai išbėgioja. – 1.1.1.18.

[2]: Ž 1768(5); D I 481(30).

H atsisako gerų sąlygų: 2.2.2.3. H išvengia kontaktų su A: 1.1.1.18. H gauna geras sąlygas: Kad kalvis pragaro neišnaikintų, Dievas jį priima į dangų. – 1.1.2.13.

[1]: D 3013(142).

1.1. H gauna geras sąlygas: Kalvis / Saliamonas / Napoleonas prašo šventą Petrą praverti dangaus vartus, kad galėtų pasižiūrėti. Jis įmeta į dangų savo karūną / kepurę / prijuostę, įeina pasiimti ir nebeišeina. – 1.1.2.11.

[4]: Ž 462(254); V 270(544), 918(46); D 3203(100).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare