Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Antgamtiniai ar užburti vyras, žmona bei kiti giminės
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 400* - Gulbė mergelė
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [13; 39]
Tipo aprašymas:
 
1.1.3.4. Herojus neleidžia kitam personažui būti žmogui netinkamoje aplinkoje 1.1. H suteikia A žmogaus pavidalą: Senė pasislepia po grikių pėdais, o antis atskrenda jų lesti – senė pagauna antį. – 1.1.1.23.; Pamatę, kad antis pavirsta mergaite, seneliai sudegina anties gūžtelę. Mergaitė nebegali virsti antimi.– 1.1.3.4. [1]: D III 164(213). 1.2.3.1. Herojus leidžia kitam personažui kontaktuoti su pavojingu objektu 5.1. H suteikia A žmogaus pavidalą (H gauna žmoną): Seneliai randa sutvarkytus namus. Senelis pasislepia ir mato, kad gulbė / antis virsta mergina ir šeimininkauja. – 1.1.2.12.; Seneliai sudegina anties / žąsies plunksnas / paslepia gulbės sparnus. Mergaitė nebevirsta paukščiu. – 1.1.3.1. / Vaikinas pavagia besimaudančios gulbės sparnus ir juos paslepia. Mergina negali virsti gulbe. – 1.1.3.1. / Vyras pagauna gulbę, parsineša ją namo. Gulbė virsta moterimi. – 1.1.3.4. / 1.1.1.23.; Senė permeta žąsį per vieną petį, per kitą petį – ji virsta mergaite. – 1.1.1.17. / 1.1.2.12.; Vyras užmeta ant merginos kaklo rožinį – ji nevirsta paukščiu. – 1.1.3.2. (Vyras / karalius veda mergina virtusią antį / gulbę / gyvatę). A atgauna svetimojo pavidalą (H praranda žmoną): Gulbės kviečia karalienę skristi kartu, siūlo sumesti jai plunksnų. Karalienė gaili palikti sūnų, bet prašo sumesti plunksnų. / Karalienė brenda į marias ir šaukia tėvus, kad jai pasiūtų sparnus / karalienė randa paslėptus sparnus / prašo parodyti jos sparnus ir pasiima. Žmona išskrenda. / Žmona liepia vyrui nepavadinti jos gyvate. Vyras, grįždamas iš kelionės, užeina į karčemą. Jam pasakoma, kad namuose netvarka. Vyras sukeikia: "Gyvatė!" Namie randa tvarką, bet vietoj žmonos – gyvatę. – 1.2.3.1. [9]: Ž 3185(68); V 2079(349), 4128(31); R 985(82), 1111(53), 1853(11), 2039(65); D LPDI 27, 474(44). 400* + 450 [9]: R 262(110), 1133(3); D DPDI 37, III 135(10), 474(31), 797(42), 2442(125), 2637(143), 4471(455); Įvairūs [3]: V 219(105); R 1095(96), 2906(7). H suteikia A žmogaus pavidalą (H gauna žmoną): Medžiotojas pavagia gulbės / karvelio sparnus. / Vaikinas išpeša tris anties / balandžio plunksnas. Paukštis virsta mergaite. – 1.1.3.1. (Vaikinas / medžiotojas veda mergaitę.). A atgauna svetimojo pavidalą (H praranda žmoną): 1.2.3.1. H atgauna žmoną: Gulbė lanko sūnų; vyras papila deguto ir pagauna gulbę – ji virsta moterimi. – 1.1.3.4. / Vyras pagauna gulbę, permeta ją per petį – ji virsta moterimi. – 1.1.1.17. / Vyras pavirsta paukščiu – nuskrenda į žmonos dvarą, pavirsta skruzde – įlenda į žmonos kambarį. Žmona atpažįsta vyrą. – 5.1.2.2. [2]: R LP 32 = LTt 3 125 = LRš 81, 1134(96). 400* + 159* [2]: R 544(248); D 449a(117); 325 + 400* [2]; 400* + 159* + 302 [13]: Ž 284(537), 462(331), 2231(61); V VUBR F 1 – F 646 p. 219; S BsLP 1 p. 138, I 127(3), I 854(2), 32(30); R BsLPY 2 151, 421(138, 158), 1858(157); N I 105(5); 400* + 302 [4]: Ž BLM p. 385, 783(395); R 768(581); S BsV p. 218; 400* + 313 A [6]: Ž 1691(32); R 1134(64), 2812(84), 2079(205); D 208(147), 1305(11). 1.2.1.13. Herojui nepavyksta išvengti pavojingo veiksmo ar situacijos (1.2.3.1.) 1.1. H prarandą gyvybę: Medžiotojas užeina į namus girioje ir pro langą mato, kaip ponia liepia panoms–gyvatėms ką nors nukirsti. Vienai panai liepia nukirsti medžiotoją. – 1.1.2.12.; Medžiotojas pamato gyvatę, atšliaužusią jo nukirsti, paverčia ją mergina, neleidžia pabučiuoti, veda, bet grąžina gyvatės drabužius, leidžia save pabučiuoti ir nukertamas. – 1.1.1.13. + 1.2.1.13. (H suteikia A žmogaus pavidalą; H gauna žmoną: Medžiotojas muša gyvatę, kol ji virsta pana. – 1.1.2.13.; Medžiotojas nurengia šilkinius panos drabužius ir juos paslepia. (Medžiotojas veda paną). – 1.1.3.1. A atgauna svetimojo pavidalą: Medžiotojas, žmonos prašomas, paduoda šilkinius drabužius, leidžia save pabučiuoti. Vyras krenta negyvas, žmona virsta gyvate. – 1.2.3.1.). [1]: V SlŠLP 116.
 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare