4.1. H patenka į pavojingą situaciją: Mergina pasako, kad ji net už velnio tekėtų / verčiau tekėtų už velnio, negu už peršamo jaunikio. – 4.2.0.2. / Mergina nori, kad nors velnias ją pašokdintų. Velnias pasiperša. / Mergina labai verkia žuvusio vaikino / nori pamatyti žuvusįjį– tas atvyksta. – 1.2.1.8. / Merginą lanko naktimis / šokdina bernas, kuris po gaidgystės prapuola. Mergina užmina jam koją ir pajunta, kad batas dykas / pamato, kad berno viena koja arklio / vištos / karvės. / Mergina pajunta, kad bernas be vidurių. – 1.1.3.7.; Mergina pririša siūlą prie berno skverno ir eina tuo siūlu. Ji pamato, kad bernas įlindo į kapą. – 1.1.2.12. H išvengia neleistinų vedybų (H išvengia kontaktų su A): Mergina užriša duris rožiniu ir neįsileidžia velnio, nors tas sako, kad mirs jos tėvas, motina, brolis, sesuo, ji pati; taip ir įvyksta. – 5.1.1.1. (Merginos karsto neneša per slenkstį, bet iškasa duobę ir ištraukia pro apačią / karstą neša ne keliu, o šalikele / laukais; merginą palaidoja po slenksčiu / kryžkelėje / prie kelio. / Mergina visiems daiktams liepia velniui nesakyti, kur ji palaidota, tik ąsotį užmiršta. Ąsotis nori pasakyti, bet velnias nesupranta jo burbuliavimo. – 1.1.1.1.).

[1]: D 1144(70). 407 B + 407 [33]: Ž 552(1188), 2145(39), 3576(32), 4505(52), 4869(67), 5056(201); V 468(188); R 208(160), 1581(192), 2218(315), 2234(55), 2912(1); S BsLPY 4 43, BsV p. 316, 873(208), 874(320), 1190(244), 2145(92); D LPDI 26, I 548(2), III 129(107), III 226(1063), 208(149), 591(1), 1187(218), 2013(92), 2379(134), 2419(107, 117), 2641(31), 3172(103), 4325(15), 4666(3); 363 + 407 B + 407 [1]: V 422(133).

1.1. H neišlaiko bandymo (H žūsta): 1.1.2.12.; Mergina nesako velniui, ką mačiusi, nors šis grasina, kad mirs tėvas, motina, ji pati; taip ir įvyksta. – 3.2.0.4.

407 B + 407 [2]: D I 636(1), 792(172).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare