H gauna jaunikį: Karalius pamato gražią mergaitę / podukrą ir ją veda. – 4.1.0.1. H praranda tikrąjį pavidalą (H praranda šeimą): Ragana paverčia karalienę / ponią lūšimi / kate / stirna. – 1.2.1.10.; Ragana apsirengia ponios drabužiais ir atsigula jos vietoje. – P 5.2.2.3. H grąžinamas tikrasis pavidalas (H atgauna šeimą): Kai vaikas verkia, auklė nuneša jį į girią ir pašaukia lūšį / stirną, kad pamaitintų. Žvėris atbėga. – 1.1.2.14.; Tarnai pamato, kaip auklė pašaukia vaiko motiną, kaip žvėris nusimeta kailį ir pamaitina vaiką. – 1.1.2.12.; Ponas iškasa duobę, uždengia šiaudais ir pašaukia lūšį . Lūšis įkrenta į duobę / ponas pagauna žmoną ir nepaleidžia. – 1.1.3.4. / 1.1.2.14.; 1.1.2.12.; Karalius nuplėšia meškos kailį – ši virsta moterimi. – 1.1.3.1.

[2]: R 777(19), 979(96). 511 + 409 [3].

H gauna jaunikį: 4.1.0.1. H praranda tikrąjį pavidalą (H praranda šeimą): Pamotė / laumė įstumia ponią į vandenį / aprengia ponią utėlių kailinukais, išpina plaukus ir palieka miške. Ponia virsta lūšimi. – 1.2.1.12.; P 5.2.2.3. H grąžinamas tikrasis pavidalas (H atgauna šeimą): 1.1.2.14.; 1.1.2.12.; 1.1.3.4.

450 + 409 [3]; 511 + 409 [6]; 709 + 409 [1].

4.1. H praranda tikrąjį pavidalą (H praranda šeimą): Poniai nuėjus į pirtį, ponas slapta padeda po durimis stirnos kailį. Ponia ant jo atsistoja ir virsta stirna. – 1.2.1.8. H grąžinamas tikrasis pavidalas (H atgauna šeimą): Ponas šaukia stirną, kad gieda gaideliai nelesinti, loja kurteliai nelakinti, gailiai verkia vaikelis. Stirna atbėga. – 1.1.2.14.; Ponas pagauna stirną, nulupa kailį – ji virsta moterimi. – 1.1.2.1.

[1]: R 260(176).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare