1.2. H negauna jaunikio: Karalaitė bėga į mišką, manydama, kad senutė sustabdys, patraukusi už siūlo, bet ta nesustabdo. Karalaitė paklysta, patenka į dvarą, kuriame guli negyvas karalius. – 5.2.1.4.; Karalius ves tą, kuri budės prie jo karsto tol, kol jis atsikels. Karalaitė budi, bet paskutinę minutę pasišalina. – R 4.1.0.3. + R 4.2.0.3.; Karalius pabunda ir pamato budinčią nebylę. Jis mano, kad ši visą laiką budėjo prie karsto ir jį atgaivino.. – P 5.2.2.3. H išlaiko bandymą + neišlaiko bandymo: Karalaitė dvi naktis budi prie karaliaus karsto, o trečią naktį užmiega. – 3.1.0.6. + 3.2.0.6. (Karalaitė pasikviečia nebylę, kad būtų smagiau. Toji pasisavina karalaitės nuopelnus. – 1.2.1.8.).

[1]: N 260(41).

H negauna jaunikio: Sesuo atsisėda ant kaladėlės – ją nuneša į dvarą už marių. – 1.1.2.4. / 5.2.1.4.; R 4.1.0.3. + R 4.2.0.3.; Pabudęs ponas pamato sėdinčią / skaitančią / apsirengusią geležiniais drabužiais raganos dukterį. – P 5.2.2.3. H išlaiko bandymą + neišlaiko bandymo: Karalaitė perskaito knygą, o kai lieka keli puslapiai, atsigula pailsėti. / Karalaitė apsivelka geležinį apsiaustą, apsiauna geležines kurpes ir ieško karalaičio dvaro. Suradusi akmenį, ji šeria lazda ir pasako, kad apsiaustas apsamanojęs, kurpės suplyšusios, bet akmuo neskyla. – 3.1.0.6. + 3.2.0.6. (Karalaitė pasitraukia nuo karsto / palieka knygą elgetos dukteriai ir liepia neskaityti / atiduoda raganos dukteriai geležinius drabužius. – 2.2.1.1. / Karalaitė prašo mergaitės ją pažadinti, kai ponas pajudins pirštą, bet ta nepažadina. – 1.2.1.7.) H gauna jaunikį: Karalaitė šeria kiaules. Ji paprašo poną, kad jai parvežtų lėlę / akmeninę širdį ir rožę. Ponas parveža.– 1.1.2.10.; Karalaitė pasakoja lėlei savo vargus; ponas girdi. – P 5.1.3.3. / 1.1.2.10.; P 5.1.3.3.; Ponas liepia tarnaitei ir savo žmonai skaityti; tarnaitė moka skaityti, o žmona – ne. / Papasakojusi vargus, karalaitė pasako, kad plyštų akmeninė širdis – ta plyšta. – 5.1.3.1.

[5]: S I 339(2), 1264(277), 2291(669); D 792(176); N 2172(4). Įvairūs [2]: R 2939(422), 4851(44).

4.1. H praranda kontaktus su Ha: Brolis turi susitikti su seseria / nuotaka turi atplaukti laivu pasiimti sužadėtinio. Atvykęs į vietą, brolis užmiega ir žadinamas nepabunda. – 1.2.1.7. (Brolis / jaunuolis suvalgo migdantį obuolį / atsigeria / į jo drabužius įsegama adata. – 1.2.1.8. / Ragana užmigdo jaunuolį. – 1.2.1.10.) / Kareivis pavėluoja ateiti į laivą, nes ilgai ieško pirkinių / vėlai atsikelia. – 1.2.1.7. (Jaunuolis paprašo raganos jį pažadinti, o ta atsuka atgal jo laikrodį. – 2.2.1.1.). H atkuria kontaktus su Ha: Kareivis uždengia nuo ledų erelio vaikus – jis pernešamas per marias. – 1.1.2.9. / Kareivis įlenda į arklio odą, paukščiai neša arklio odą ir perneša kareivį per marias. – 1.1.2.4.; Kareivis parodo panai jos žiedą / piniginę ir nosinę / brolis paduoda seseriai raktą nuo spintelės, kurioje ji laiko pusę veidrodžio – atpažįstamas. – 5.1.3.1.

[1]: Ž DSPŽ 2 p. 234. 437 + 300 [6]: Ž 462(292), 1768(16); V 462(512); R 1278(128); S 420(102); D 2274(367); 401 A + 437 [18]; 475 + 437 [2].

H neišvaduoja A: Karalaites išvaduos tas, kas atliks tam tikrą veiksmą. Ponaitis neatlieka. – R 1.2.2.19. H nesuteikia A žmogaus požymių: Ponaitis užmiega bažnyčioje per pakylėjimą, kai jis turi apsiausti savo apsiaustu karalaites – stirnas. – 1.2.1.7. (Ponaitis suvalgo obuolį ir užmiega. – 1.2.1.8.). H išvaduoja A: Ponaitis atlieka tam tikrą veiksmą ir karalaites išvaduoja. – R 1.1.2.19. H suteikia A žmogaus požymius: Ponaitis nori valgyti skruzdžių kiaušinius, varniukus. Kad nevalgytų, jam duodama kojelė ir plunksna – galės tapti mažu ir greitu. – 1.1.2.13.; Ponaitis patenka į dvarą, girdi velnią sakant panoms, kaip jas galima išgelbėti. – 1.1.2.12.; Jaunuolis nukauna slibiną ir išima iš jo galvos raktą. – 1.1.1.24.; Ponaitis įmeta raktą į jūrą. – iškyla dvaras. – 1.1.1.17.

[1]: Ž 4060(232).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare