Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Nepaprastos užduotys
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 460 A - Kelionė pas Dievą / į pragarą
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [47; 9]
Tipo aprašymas:
 

3.1.0.9. Herojus naudojasi žiniomis apie konkretų personažą ar objektą (1.1.2.12. Herojus stebi antipodą, kai šis naudojasi veikimo laisve)

H įvykdo užduotį: Vaikas / vyras pragare sužino, kodėl saulė buvo užtemusi, kodėl kriaušė vaisių neveda, kodėl bažnyčios negali pastatyti; dalis žinių pasitvirtina: po kriauše randa lobį, bažnyčią pastato. – 3.1.0.9. (H gauna informaciją: Pragare mergaitė paverčia vaiką / vyrą muse / adata / jis palenda po lova. – 1.1.1.1.; Slibinas užuodžia žmogaus kvapą. Mergaitė pasako slibinui, kad buvo nusileidusios gervės, todėl žalia mėsa smirda. – 1.1.1.2.; Mergaitė sako sapnavusi kriaušę, bažnyčią, užtemusią saulę. Slibinas pasako, kad po kriauše pakastas lobis, bažnyčia statoma netinkamoje vietoje, o ant saulės spindulių mergaitės sesuo buvo užmetusi šepetį. – 1.1.2.12.).

[6]: Ž 1659(35); R 1100(183), 1867(150); K SchLG p. 179 = BsLPY 1 21; S 1266(82); D 449b(34). 460 A + 613 [2]: D LTt 3 188, 1237(18); Įvairūs [1]: V 1934(23).

H gauna užduotį: Tinginys išvaromas iš namų – P 5.2.2.2. H įvykdo užduotį: 3.1.0.9. (H gauna informaciją: 3.2.0.10. H žūsta: Tinginys neišima iš lydekos nasrų brangakmenio, nekasa lobio, nes Dievas / karalius sakęs, kad jis būsiąs laimingas. – 1.2.3.1. = 2.2.2.2.; Tinginys pasako velniui, kaip jis pasielgė su lydeka / kriauše. Jis pasako, kad vilkas nebūsiąs liesas, jei suėsiąs kvailį. Vilkas kvailesnio žmogaus nerasiąs; suėda tinginį. – 1.2.1.8.).

[36]: Ž 740(47), 1137(245), 1691(107), 4060(95), 4506(74); V I 210(145), 350(203), 3783(421, 716); R 10a(20), 421(17), 1598(18), 1898(2), 2750(388), 2884(306), 2906(13), 2989(215), 3905(944); K 3643(341); S 462(52), 4545(420); D ČUS 124, III 173(511), III 217(87, 138), III 227(7), 260(120), 724(33), 2879(24), 3517(2672), 4155(576), 4314(96), 4736(81); N Auš 1935 Nr. 12 p. 182, 260(21); E BSLKA 5.

<...> (H gauna informaciją: 3.2.0.10. H grįžta: 1.1.1.8.; 1.1.2.9.) H negrįžta: 1.2.1.8.

[3]: Ž 4830(10); R 2147(19); D 4155(985). Įvairūs [1]: Ž 1644(227).

 

[1]: V 1803(42). 441 + 460 A [3]; Įvairūs [2]: R I 301(48), 1095(108).

<...> (H gauna informaciją: 1.1.1.1.; 1.1.1.2.; 1.1.2.12. H grįžta (H gauna materialinių gėrybių): Praėjęs pro velnią, vargšas pasako, kaip jis galėtų išsivaduoti. – 1.1.1.8.; Vargšas iškasa lobį iš po obels šaknų – medis atsigauna (vargšas lobį pasiima). – 1.1.3.1.). H negrįžta: Turtuolis eina ieškoti lobio, prieina prie velnio, žinančio, kad reikia grandinę užmesti ant kito asmens; turtuolis paliekamas velnio vietoje. – 1.2.1.8.

[1]: V 3116(363).

3.1.0.9. (3.2.0.10. Herojus demonstruoja, kad jis objektų ir reiškinių nepažįsta)

H gauna nuotaką: Pono dukterį gaus tas, kas sužinos tam tikrą dalyką. Tarnas / kareivis sužino. – R 4.1.0.3. / H gauna užduotį: Ponas nori atimti žvejo žmoną – liepia jam eiti į pragarą ir ką nors sužinoti.. – P 5.2.2.2. H įvykdo užduotį: 3.1.0.9. (H gauna informaciją: Žmogus gano juodo pono avis – gauna teisę ko nors prašyti. – 1.1.2.9. / Angelas paverčia žmogų adata ir užkiša už balkio; saulė pasako, kad esantį už balkio ji galėtų sutirpdyti. – 1.2.1.1.; Tarnas / bedarbis / kareivis / žvejas pasakoja juodam ponui / Dievui / saulei, ką matęs, ir klausia, kodėl taip yra (jam paaiškinama). – 3.2.0.10. H grįžta: 1.1.1.8. / 1.1.3.1.).

[6]: Ž 1659(35); R 1100(183), 1867(150); K SchLG p. 179 = BsLPY 1 21; S 1266(82); D 449b(34). 460 A + 613 [2]: D LTt 3 188, 1237(18); Įvairūs [1]: V 1934(23).

H gauna užduotį: Tinginys išvaromas iš namų – P 5.2.2.2. H įvykdo užduotį: 3.1.0.9. (H gauna informaciją: 3.2.0.10. H žūsta: Tinginys neišima iš lydekos nasrų brangakmenio, nekasa lobio, nes Dievas / karalius sakęs, kad jis būsiąs laimingas. – 1.2.3.1. = 2.2.2.2.; Tinginys pasako velniui, kaip jis pasielgė su lydeka / kriauše. Jis pasako, kad vilkas nebūsiąs liesas, jei suėsiąs kvailį. Vilkas kvailesnio žmogaus nerasiąs; suėda tinginį. – 1.2.1.8.).

[36]: Ž 740(47), 1137(245), 1691(107), 4060(95), 4506(74); V I 210(145), 350(203), 3783(421, 716); R 10a(20), 421(17), 1598(18), 1898(2), 2750(388), 2884(306), 2906(13), 2989(215), 3905(944); K 3643(341); S 462(52), 4545(420); D ČUS 124, III 173(511), III 217(87, 138), III 227(7), 260(120), 724(33), 2879(24), 3517(2672), 4155(576), 4314(96), 4736(81); N Auš 1935 Nr. 12 p. 182, 260(21); E BSLKA 5.

<...> (H gauna informaciją: 3.2.0.10. H grįžta: 1.1.1.8.; 1.1.2.9.) H negrįžta: 1.2.1.8.

[3]: Ž 4830(10); R 2147(19); D 4155(985). Įvairūs [1]: Ž 1644(227).

 

 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare