4.2. H patenka į pavojingą situaciją: Velnias išveda žmogų iš miško / pastato bažnyčią / apdengia stogą aguonų grūdais – už tai paims sūnų / sielą. – 1.2.1.5. H išsivaduoja: Jei žmogus įvykdys sąlygą, velnias neims sūnaus / sielos. Žmogus įvykdo sąlygą. – R 1.1.2.19. H įvykdo užduotį: Žmogus pavadina velnią vardu / pasako, kiek jam metų. – 3.1.0.9. (Žmogus miške kukuoja gegute, o velnias prasitaria, kad šimtą dvidešimt metų gyvenąs, o žiemą gegutės negirdėjęs. / Žmogus / pono siųstas vilkas girdi velnio pačią / velnią minint vardą. – 1.1.2.12.).

[7]: R 741(8), 1095(139), 1322(123), 1747(42), 2094(42), 4240(3); K 4639(133).

4.2. H gauna užduotį: Skalbėjos kalbasi: jei karalius vestų, viena iš kūlio šilkus verptų, antra pagimdytų sūnų – saulė kaktoj, mėnuo pakaušyje, o trečia viena špūle kariuomenę apdengtų. Karalius girdi kalbą ir vedą tą, kuri iš kūlio šilkus verptų. – 4.1.0.1. / Tėvas giriasi, kad jo duktė šiaudus į aukso siūlus verpianti. / Pamotė muša verpti nemokančią podukrą, o karaliui sako, kad ji iš šiaudų šilkus verpianti. Karalius liepia verpti šiaudus. – P 5.2.2.5. H patenka į pavojingą situaciją: Ponaičiukas / mažas žmogelis suverps šiaudus, jei mergina jam pažadės naujagimį. Ji pažada; šiaudai suverpiami. – 1.2.1.5. H išvaduoja Ha: Ponaičiukas pasako: kas atspės jo vardą, tas iš kūlio šilkus verps / ponaičiukas neims naujagimio. – R 1.1.2.19. H įvykdo užduotį: 3.1.0.9. (1.1.2.12.) / Medinčius miške mato: mažas žmogelis šokinėja ir kalba, kad jo vardas Vinciokas Runciokas. Kas tą vardą žinos, tas iš kūlio šilkus verps. – 1.1.2.12.; Karalienė verkia – niekas negali jos pralinksminti. Medinčius pasakoja apie matytą žmogutį – karalienė ima juoktis. – 1.1.1.17.; 3.1.0.9.

[8]: Ž 1782(285), 2938(171); R 260(49), 337(56, 67), 619(22), 3109(82); S I 133(192).

1.2. H gauna užduotį: P 5.2.2.5. H praranda Ha: Norėdama gauti stebuklingą lazdelę, paverčiančią šiaudus šilkais, mergina pažada velniui pirmagimį. – 1.2.1.5.

[1]: R 3835(695).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare