1.1. H tampa pranašesnis: Karaliaus sargai / kvailas sūnus saugo pasėlius – sugauna seniuką su varine barzda. – 1.1.1.7.; Karalaitis išleidžia senelį iš narvo – gauna deimantinį obuolį / triūbelę / pažadą padėti. – 1.1.2.9.

[6]: R 398(289), 450(110), 1456(115), 1831(219), 1867(1), 3108(22a). Įvairūs [1]: R 1947(41).

H gauna padėjėją: 1.1.2.9. H gauna užduotį: Karalius supyksta už varinio senelio išleidimą ir išvaro sūnų iš namų. – P 5.2.2.2.; Karalaitis nori gerti; vežėjas įleidžia jį į šulinį ir neištraukia tol, kol tas nepažada atiduoti karališkus rūbus / raštus. – 1.2.1.5.; Vežėjas sako esąs karalaitis, o karalaitį vadina savo tarnu ir liepia jam arklius ganyti. – P 5.2.2.3. H įvykdo užduotį: Dingsta karalaičio ganomi arkliai / vežėjas nupjausto arklių uodegas; pašauktas senelis arklius parvaro / papučia – atsiranda auksinės uodegos. – 3.1.0.12.

[4]: R 979(10a), 1887(226), 3109(87); S LTt 3 182.

H gauna padėjėją: 1.1.2.9. H patenka į sunkią būklę: P 5.2.2.2.; Tarnas nužudo šunį ir jo širdį nuneša tėvui, o sūnų palieka miške. – 1.1.1.15. / P 5.2.2.2.; 1.2.1.5.; P 5.2.2.3. H padaro A nepavojingą (H išvaduoja N): Karalaitis pašaukia senelį – gauna žirgą ir kardą, nugali slibiną, išvaduoja karalaitę. – 1.1.1.24. H atpažįstamas: Karalaitis parodo karalaitės žiedą / pusę žiedo / karalaitė pamato skarelę, kuria aprišo slibino nugalėtojo žaizdą. / Karalaitis pakelia akmenį, po kuriuo pakištas slibinas. Išvaduotojas atpažįstamas. – 5.1.3.1.

[12]: Ž 1502(117), 3665(529); V BsLPY 2 76, 270(588); R BLM p. 167, 344(703), 368(155), 450(109), 1121(182); S 452(12); D 790(1), 2940(45). 502 + 300 [8]: Ž 818(47), StŽ 143; R 450(27), 544(309), 910(49); S BsLP 1 p. 160, 28(355), 1242(821); 502 + 314 [2]: S BsLP 1 p. 156, I 257(47); Įvairūs [1]: R MT 9 364.

H gauna padėjėją: 1.1.2.9. H patenka į sunkią būklę: P 5.2.2.2.; 1.1.1.15. H padaro A nepavojingą: 1.1.1.24. + H gauna nuotaką: Karalaitis mėto senelio / paukščio duotą aukso obuolį ir žada jį atiduoti, jei karalaitė pastovės prie lovos, pergulės su juo. – 1.1.2.13. H atpažįstamas: 5.1.3.1.

[8]: V 260(283), 337(69), 2852(265); R 1096(251), 1570(39), 1930(56), 1926(135); N 2172(1).

H gauna padėjėją: 1.1.2.9. H patenka į sunkią būklę: P 5.2.2.2.; 1.1.1.15. H gauna nuotaką: 1.1.2.13.

[1]: N LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 187 p. 24.

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare