6.1. H gauna objektą: Protingieji broliai vyžas pina, o kvailys guli ant krosnies. – P 5.2.2.4.; Kvailiui neleidžiama vykti į vestuves, liepiama eiti grybauti. – P 5.2.2.2.; Kvailys šeria atbėgusiam žirgui per ausį – iššoka drabužiai. – 1.1.1.17. / P 5.2.2.4.; P 5.2.2.2.; Kvailys verkia prie tėvo kapo – gauna patarimą. – 1.1.2.10.; Kvailys pasako, kad ąžuolas duotų žirgą ir drabužius, – juos gauna. – 1.1.1.17. / Tėvas mirdamas palieka kvailiui žirgą. – 1.1.2.10.; P 5.2.2.2.; Broliai neleidžia kvailio į vestuves, liepia išrinkti iš smėlio žirnius. Žirgas pūsteli – žirniai atsiskiria. – 3.1.0.13.; 1.1.1.17. H gauna nuotaką: Kvailys tol neina į trobą, kol jaunoji neišeina jo kviesti / palieka troboje miglų skarelę, o jaunoji ją išneša – jis jaunąją pagrobia. – 1.1.1.23. Kvailys nujoja – niekas negali jo pavyti. – 1.1.2.3.; Broliai šeria lazdomis / šauna į savo svirnus – sutarška vyžos / sucypia pelės. – 1.2.1.17.; Kvailys šeria lazda / šauna į savo svirną – ima žirgai žvengti, panos – dainuoti. – 1.1.1.17.; Kvailys duoda broliams po nuotaką, o gauna vyžų. – 1.1.2.13.

[4]: Ž 2924(183); S BsLPY 2 70, I 493(2); D 449a(51).

H negauna objekto: Vyresnieji broliai neina budėti / verkti prie tėvo kapo. – 1.2.2.9. / Protingieji broliai saugo, kas išėda avižas / kviečius, bet užmiega ir nenusaugo. – 1.2.1.7. H gauna objektą: Kvailys budi / verkia prie tėvo kapo – gauna tris žirgus ir rūbus. – 1.1.2.9. / Kvailys iš vakaro išsimiega / padeda po smakru šepetį ir nemiega – pagauna žirgus. – 1.1.1.7.; Kvailys įlenda į vieną žirgo ausį, o iš kitos išlenda – tampa puikiu raiteliu. – 1.1.2.7. / 1.1.1.7.; P 5.2.2.2.; 3.1.0.13.; Kvailys pakrapšto žirgo ausį – iškrenta rūbai. – 1.1.1.17. H gauna nuotaką: 1.1.1.23.; 1.1.2.3.; 1.2.1.17.; 1.1.1.17.

[11]: V 422(197); S I 126(37), I 495(4), I 601(2), I 602(2); D DSPSO 123, 368(185), 448a(26a), 2940(95), 3273(24), 4231(106).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare