1.2. H patenka į sunkią būklę: Pamotė nori nužudyti posūnį. – P 5.2.2.2. H išsaugo gyvybę: Berniukas atiduoda užnuodytą blyną šuniukui / arbatą pastato pamotei. – 1.1.1.15.

[2]: R 1884(7), 2426(349).

6.2. H gauna objektą: Sūnus paprašo tėvą nupirkti kumeliuką. Tėvas nuperka. – 1.1.2.7. H patenka į sunkią būklę: P 5.2.2.2. H išsaugo gyvybę: 1.1.1.15.; Berniukas užsėda ant žirgelio ir išjoja iš namų. – 1.1.2.3.

[1]: R 3187(56). 532 + 530 A [1]: Ž 4057(21).

6.2. H tampa pranašesnis: Pono pati ir kumelė suvalgo elgetos duotą kiaušinį / ponas su pačia suvalgo du obuolius, o žieves – kumelė / žmona ir kumelė suvalgo obuolį / karalienė suvalgo žuvį, o jos sriegus sugeria kumelė – gimsta sūnus ir kumeliukas. / Žmogus paprašo kūmu senelį / elgetą – šis palieka vaško arkliuką. – 1.1.2.7.; Vaikas laiko vaško arkliuką tvarte ir dažnai glosto – jis virsta žirgu. – 1.1.2.15. / Sūnus prašo nupirkti tą arklį, kuris stovi atsisukęs prieš vėją. – 3.1.0.8. / Našlaitis verkia prie tėvo kapo – gauna skiltuvėlį. / Išvažiuodamas tėvas palieka sūnui kumeliuką. – 1.1.2.10. H patenka į sunkią būklę: P 5.2.2.2. H išsaugo gyvybę: 1.1.1.15. + H nutraukia kontaktus su Ha: 1.1.2.3. H išlaiko bandymą: Berniukas dirba sodininku / sodininko tarnu ir nekalba / tesako "Nežinau". – 3.1.0.6.; Žirgo padedamas, sodininkas išpuošia / atgaivina sodą. – 3.1.0.13. H išvaduoja Ha: Jaunuolis pasišaukia žirgą ir, nujojęs į kautynes, nugali karaliaus priešus / nukauna slibiną, kuriam pažadėta karalaitė. – 1.1.1.24. H atpažįstamas: Kautynių metu sužeistą jaunuolio koją karalius / karalaitė apriša savo skara. Pamato aprištą sodininko koją ir suranda išgelbėtoją. – 5.1.3.1.

[17]: Ž 1659(85), 4650(29), 4830(17); V 3783(948); R 10b(143), 544(237), 1115(61), 1857(3), 1877(1), 1890(13), 3905(925); K 3525(32); S BsLPY 3 97, 1262(25), 2274(407); D 1186(303), 1436(1). 532 + 300 [30]: Ž 69(498), 462(300), 2077(424), 3665(419), 4029(45), 4060(231), 4731(11); V 1769(11); R 10b(237), 218(1188), 321(7), 910(39), 1137(72), 2112(175), 2359(52), 3835(1676), 3987(113), 4603(91); S BsLP 1 p. 164, I 125(5), 462(42, 44), 1349(148); D III 123(132), 449b(111), 724(112), 797(38), 807(140), 4155(645), 4435(11); 532 + 318 [2]: S I 493(1), I 495(3).

H nutraukia kontaktus su Ha: Moteris palieka vaiką miške, o pati grybauja – vaiką paima karalius. – 1.2.1.3. / Motina pasako tėvui, kad sūnus nori jį nukirsti. – P 5.2.2.4.; Sūnus uždūduoja – kareiviai, norėję nukirsti jam galvą, krenta negyvi; sūnus išjoja. – 1.1.1.17. / Sūnus, tėvo išvežtas į mišką, pažymi kelią akmenukais ir sugrįžta; antrą kartą pažymi kelią duonos kąsneliais, kuriuos varnos surenka – neberanda namų. – 5.1.2.1. + 5.2.1.1. / 1.1.2.3. H išvaduoja Ha: 1.1.1.24. H atpažįstamas: Karalius pamato, kad jo kiaulių piemuo turi nugalėto karaliaus kardą. – 5.1.3.1.

[4]: Ž 1969(17); R 265(213), 1858(68); S BsLPY 4 153. 532 + 300 [2]: V 366(148); S 5117(262); Įvairūs [1]: Ž 1659(9).

H negauna objekto: Vyresnieji broliai užmiega ir nenusaugo, kas graužia druskos kryžių ant motinos kapo / kas vagia šieną / ėda avižas. – 1.2.1.7. (Vyresnieji broliai neduoda maisto driežui / žalčiui. – 1.2.2.9.). H gauna objektą: Jauniausias brolis / kvailys neužmiega / laiku pažadinamas – sugauna žirgą. – 1.1.1.7. (Jauniausias brolis duoda duonos driežui / žalčiui – 1.1.2.9.). H išvaduoja Ha: 1.1.1.24. H atpažįstamas: 5.1.3.1.

[11]: R 450(76), 544(278), 957(105), 1885(2), 1909(14), 1921(89), 2145(276); K JrkLM p. 129 = BsV p. 212, LKAR 22(3); S 2201(46); D 1555(16). 532 + 530 A [1]: S 1734(20).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare