| Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge" | |
| Žanrinis skyrius: | Stebuklinės pasakos |
| Žanrinis poskyris: | Nepaprasti padėjėjai |
| Tipo numeris ir pavadinimas: | AT 552 B - Žentai – saulė, mėnulis ir vėjas |
| Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: | [4] |
| Tipo aprašymas: | |
| 1.2.2.18. Herojus mėgdžioja kito personažo vaiksmus, nepaisydamas aplinkybių skirtumo 1.1. H patiria nesėkmę: Tėvas pasako, kad atiduotų dukterį saulei, mėnuliui ir vėjui / šalčiui / varnui, jeigu saulė pašildytų, vėjas papūstų, varnas kruopas surinktų – šie pasiima dukteris. – 1.2.1.5.; Tėvas lanko dukteris ir mato, kaip žentas saulė ant galvos kepa blynus, žentas mėnuo šviečia, ant tvoros pirštą padėjęs, žentas vėjas plaukioja ant kailinių / šaltis paguldo ant ledo ir sniego. – 1.1.2.12.; Tėvas bando padaryti tą patį, ką matė saulę, mėnesį ir vėją darant – susikulia, žūsta. – 1.2.2.18. [4]: R Dbn 13, 1038(118); S LTt 3 203; N LTt 3 204. | |
| Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare | |