1.1. H praranda objektą: Senelis nešasi avelę, užeina nakvoti, liepia avelei pakratyti kojelę – atsiranda valgių. Šeimininkas apmaino avelę į paprastą. – 2.2.1.1.

[1]: D 4160(239).

5.1. H gauna objektą: Senelis eina į mišką kartis – sutiktas senelis duoda avinėlį. – 1.1.2.10. H praranda objektą: 2.2.1.1.

[1]: D III 173(596).

H gauna objektą: Senelis tarnauja ponui / Dievui / šalčiui. / Piemenukas atiduoda elgetoms savo algą. – 1.1.2.9. / Žmogus dejuoja, kad neturi ko valgyti / eina elgetauti. – 1.1.2.10 / Kvailys pagauna žirnius lesančią gervę ir nori ją mušti. / Vėjas išpučia senelės miltus, o senelis suranda vėją. / Šalna nušaldo senelės agurkus, senelis muša pakrūmėje gulinčią šalną. Žmogus gauna stebuklingą stalelį, avinėlį / ožkelę. – 1.1.2.13. H praranda objektą: 2.2.1.1. H atgauna objektą: Žmogus / kvailys skundžiasi nieko neturįs, gauna lazdą / krepšį. – 1.1.2.10.; Žmogus pasako: "Iš krepšio!" – primušamas. –1.2.1.11.; Žmogus užeina į smuklę, liepia nesakyti. "Iš krepšio!" / "Lazda, duok! " / pasako, kad krepšys visko duoda. Smuklininkas pasako tuos žodžius – lazda / vyrukai iš krepšio jį muša. – 1.1.1.21.; Smuklininkas prašo, kad nemuštų, atiduoda stebuklingus daiktus. – 1.1.2.13.

[71]: Ž DSPSO 89, I 150(5), 322(193), 551(4), 1059(129), 2954(13), 3471(1028), 3665(1003, 1324), 4059(226), 4844(100), 4972(60), 5038(43), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 18, 136; V BLM p. 138, ŠLSP 107, 344(695), 552(727), 2147(7), 2357(124), 3116(1013), 5099(27); R BsLPY 2 161a, I 301(4), 10b(195), 262(191, 221), 421(62), 456(40), 476(14), 979(76), 1038(206), 1121(109), 1171(44), 1344(4), 1804(3), 1831(156), 1890(131), 2023(173), 2106(33), 3107(289), 5130(101); K SchLG 209 = BsLPY 1 29, DBLD 6, 2268(159); S LBr p. 184 = BsLPY 1 107, BsLP 1 p. 132, 2 p. 21, 28(344), 198(233, 302), 372(23), 691(3), 783(289), 1001(146), 2274(292), 2886(5), 4545(284, 427), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 365; D KPBL 43, III 173(439), III 226(940), 807(1701), 1186(304), 2013(78), 3164(499), 3285(4), 4325(3); N 279(75). 471 + 563 [8]; Įvairūs [3]: R 10b(134); D 405(252); N 279(2).

H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. H gauna objektą: 1.1.2.10. H praranda objektą: 2.2.1.1. H atgauna objektą: 1.1.2.10; 1.1.2.13.

[4]: R BsLPY 2 161, 2368(507); S I 133(144); D 173(506).

H gauna objektą: Senukai pasodina pupą, ta priauga ligi dangaus – įlipa į dangų. – 1.1.2.16.; Senukai paprašo Dievą gerti ir valgyti – gauna rankšluostį, šinelį. – 1.1.2.10. H praranda objektą: Dievas liepia niekam nesigirti rankšluosčiu ir šineliu, bet seniai pasigiria – daiktai nebeduoda nei maisto, nei pinigų. – 3.2.0.6.; Dievas duoda būgną, liepia nesakyti: "Iš būgno!" Senis taip pasako – primušamas. – 1.2.1.11.

[1]: S 784(49).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare