Paieška Bronislavos Kerbelytės "Lietuvių pasakojamosios tautosakos kataloge"

Žanrinis skyrius: Stebuklinės pasakos
Žanrinis poskyris:Ypatingas sugebėjimas arba žinojimas
Tipo numeris ir pavadinimas:AT 665 - Žmogus, kuris skraido kaip paukštis ir nardo kaip žuvis
Tipo variantų ir kontaminacijų skai?ius: [26; 1]
Tipo aprašymas:
 

3.1.0.13. Herojus pasinaudoja ypatingu sugebėjimu ar priemone

6.2. H gauna nuotaką: Karalaitę ves tas, kas parneš karaliaus kardą / nuneš laišką. Tarnas / kareivis įvykdo sąlygą. – R 4.1.0.3. H tampa pranašesnis: Vaikas praleidžia per tiltą senelį, neimdamas užmokesčio, – senelis išmokina pasiversti paukščiu ir žvėrimi. – 1.1.2.9. / Tarnas verkia, kad negali nunešti laiško, – senelis duoda paukščių plunksnų ir žvėrių šerių: ką palies, tuo galės pasiversti. – 1.1.2.10. H įvykdo užduotį: Tarnas / vaikas pasiverčia paukščiu bei žvėrimi ir parneša karaliaus dokumentus / nuneša laišką. – 3.1.0.13.

[1]: Ž 869(1381). Įvairūs [1]: D 807(1702).

<...> H įvykdo užduotį: 3.1.0.13. H praranda teisę į nuotaką: Grįžusį kareivį pasitinka karininkas, atima atneštą kardą / dokumentus, o kareivį nužudo. – 2.2.1.1. / Kareivis užmiega, karininkas jį nužudo. – 1.2.1.7.; Karininkas nuneša karaliui kardą / laišką; jam leidžiama vesti karalaitę. – P 5.2.2.3. H atgauna nuotaką: Senelis prigydo nukirstą kareivio galvą – jis atgyja. – 1.1.2.6. / Jezus / šventieji pasako: "Kelkis!" – vaikinas atgyja. – 1.1.2.5.; Kareivis nueina į vestuves, pagamina puikius pietus; svečiai jo klausia, ar nemoka kitokių gudrybių. Kai pasiverčia paukščiu ir žvėrimi, karalaitė prideda iškirptus plaukus ir plunksnas. / Kareivis pasiverčia paukščiu / žvėrimi ir parodo iš karalaitės gautą žiedą / pusę žiedo / pusę skarelės. / Kareivis atspėja, kad karalaitės dėžutėse yra paukščio plunksna ir žvėries plaukai. – 5.1.3.1.

[16]: Ž DSPŽ 1 92, 123, 783(528), 2939(276); V SlŠLP 92, I 834(5), 46(2), 274(36); R I 661(21), I 833(16), 979(30); K SchLG p. 205 = BsLPY 1 28; S BsLPY 4 10; D 807(212), 1242(830), 2379(130).

H netampa pranašesnis: Vyresnieji sūnūs už perėjimą per tiltą reikalauja iš senelio užmokesčio. – 1.2.2.9. / Vyresnieji sūnūs nori būti dailide ir žemdirbiu / nori turtų. – 2.2.2.3. H tampa pranašesnis: Jauniausias sūnus neima iš senelio užmokesčio, gauna patarimą. – 1.1.2.9. / Jauniausias brolis nori būti kareiviu. – 2.1.2.3. H gauna nuotaką: R 4.1.0.3. <...>

[9]: V BLM p. 197, 3783(996); R 552(925), 1100(184), 1847(49), 2147(27); K 3525(3); S BsLP 2 p. 27; D I 846(3).

 

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare