1.1. H gauna informaciją: Žmogus supranta gyvulių kalbą ir girdi, kaip šuo skundžiasi blogu maistu / asilas pataria jaučiui apsimesti sergančiu / šunys kalba apie vagis / užnuodytą maistą / gaidys stebisi, kad šeimininkas vienos žmonos nesutvarko. – 1.1.2.12.

[13]: Ž 1727(182), 4545(55); V 264(136), 422(211), 1659(52); R 741(12), 1038(290); K SchPP 79; D III 38d(4), III 45(404), III 161(59), 4813(38); N Auš 1933 Nr. 10 p. 4.

6.1. H tampa pranašesnis: Žmogus ištraukia iš ugnies / iš duobės žaltį / uždengia nuo ledų gyvates / kirmėlės prašomas užmuša galvažudį / barsto grūdus žuvims / priima nakvoti elgetą. – 1.1.2.9. / Žmogus pagauna vėžį / varniuką ir paleidžia, gavęs pažadą išmokyti gyvūnų kalbos. – 1.1.2.13. / Karalius iškepa kanarėlių / gyvačių širdis ir suvalgo – pradeda suprasti gyvūnų kalbą. – 1.1.2.7. H gauna informaciją: 1.1.2.12.

[10]: V KtR 38; R 1693(80), 1832(418), 2088(25a), 2145(120, 287); K JrkLM 43 = BsLPY 1 77; D III 197(174), 1076(608); N 3115(250). Įvairūs [4]: R 262(73), 3109(61); S I 106(8); D 795(58).

1.1. H išsaugo gyvybę: Žmogus supranta gyvulių ir paukščių kalbą, bet negali apie tai pasakoti. Žmona reikalauja pasakyti, iš kur jis ką nors sužinojo / kodėl juokiasi – vyras nesako, žmoną prilupa. – 1.1.1.13. (1.1.2.12.).

[3]: R 3200(209), 5179(160, 183). Įvairūs [2]: Ž 233(9327); R 2147(14).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.9. H gauna informaciją: 1.1.2.12. + H išsaugo gyvybę: 1.1.1.13. (1.1.2.12.)

[33]: Ž BLM p. 295, SlŠLP 120 ~ 539(1), 217(123), 406(238), 552(908), 788(70), 818(8), 1757(5), 2142(70), 2201(28), 2366(22); V 768(480), 1056(49), 1058(175); R 280(3), 862(2), 1342(59b), 1581(267), 1831(195), 2219(86), 2787(156); S 732(235), 2325(79), 3517(1513); D VPS 1 13, GP 98, 211(19), 2940(180), 4076(117), 4310(135), 4317(5); N 208(37). Įvairūs [2]: Ž 1808(3); R 1095(96).

H tampa pranašesnis: 1.1.2.9. H gauna informaciją: 1.1.2.12. H išvengia nesėkmės / H gauna materialinių gėrybių: Medžiotojas girdi šunis kalbant, kad į jo namus vagys atėję / kur pakastas lobis. Žmogus nuskuba namo, ir vagys pabėga / žmogus iškasa lobį. – 1.1.2.12. / Žmogus girdi šunis kalbant, kad jį vilkas papjaus. – 1.1.2.12.; Žmogus paguldo prie laužo kelmą, o pats pasislepia – vilkas drasko kelmą. – 1.1.1.15. + H išsaugo gyvybę: 1.1.1.13. (1.1.2.12.).

[65]: Ž 217(163), 368(255), 462(313, 333), 1158(287), 1279(280), 1416(18), 2507(101), 3471(1023), 4724(73), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 179 p. 42; V BsLPY 2 66 = LTt 3 198, SlŠLP 49 ~ I 142(53), I 301(6), I 834(2), 324(3), 3445(185), 3783(1507), 4847(37), VUBR F 1 – F 838; R BLM p. 169, I 502(9), I 527(11), I 811(7), 10b(152), 368(13, 169), 450(113), 687(12), 1000(14), 1019(4), 1038(106, 383, 390, 391, 393), 1248(101), 1322(1), 1831(93), 2106(32), 2355(73), 2783(122), 2884(64), 3063(50), 3108(117), 3109(90, 95), 3235(288), 5077(23); S BsLP 1 p. 75, BsLPY 4 232, LTt 3 199, 462(14), 991(5), 1311(71), 3517(1731); D III 67(251), III 173 (406), 791(18), 2750(143), 2786(72), 2910(25), 2932(8), 3212(8). Įvairūs [2]: R 979(12); D 3517(2649).

6.1. H tampa pranašesnis: 1.1.2.9. H gauna informaciją: 1.1.2.12. + H praranda pranašumą / gyvybę: Vyras papasakoja žmonai, kad jis supranta gyvulių ir paukščių kalbą – ima nebesuprasti kalbos / žmogų vilkai sudrasko. – 1.2.1.13.

[3]: R 1748(9); D 4575(394); N 768(296).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare