3.2.0.4. Herojus neteisingai informuoja žinantį antipodą

1.1. H neišlaiko bandymo + H išlaiko bandymą: Žydas / šventasis keliauja su Dievu, slapta suvalgo sūrį / avinėlio kepenis ir išsigina tai padaręs. – 3.2.0.4.; Dievas iškasa lobį ir padalina pinigus į tris dalis: trečioji skirta tam, kas suvalgė sūrį / kepenis, – žydas / šventasis prisipažįsta suvalgęs. – 3.1.0.4.

[46]: Ž 462(221), 1059(185), 2362(27), 2367(195), 4871(301); V MT 9 404, 405, 426(7), 3144(104), 4550(100), 5092(173), 5099(47); R MT 9 406, LTt 4 40, 10b(233), 260(265), 768(425a), 811(438), 979(13), 1109(25), 1119(7), 1250(35), 1713(56), 1831(199), 1848(63), 2146(4), 2430(207), 3107(24); K 4028(53); S I 314(3), 784(545), 873(157), 960(349), 995(3), 1001(15), 1192(59), 2274(467), LLTIR F 1 – 33 (1); D III 161(95), 1406(348), 2641(43), 3155(3), 3241(214), 3537(105), 4551(185); N 279(73). Įvairūs [2]: Ž 552(931); S 462(5).

H gauna žinojimą: Žydas atiduoda turtą vargšams / kareivis atiduoda pinigus sutiktam elgetai / seneliui – senelis kviečia keliauti kartu. – 1.1.2.9.; Žydas / kareivis mato, kaip senelis išgydo karalaitę. – 1.1.2.12. (Senelis supjausto sergančią karalaitę, išplauna gabalus ir, juos sudėjęs, atgaivina sveiką karalaitę. – 1.1.3.1.). H neišlaiko bandymo: Žydas / kareivis suvalgo už gydymą gautą sūrį / avinėlio inkstus, o seneliui sako nevalgęs / inkstų nebuvę. – 3.2.0.4. H patenka į pavojingą situaciją: Žydas / kareivis apsiima išgydyti sergančią karalaitę. Jis daro tą patį, ką darė senelis, bet negali atgaivinti – vedamas karti. – 1.2.2.18. H išvaduojamas: Žydas / kareivis prisipažįsta seneliui, kad suvalgė sūrį / inkstus. – 3.1.0.4.; Senelis peržegnoja / papučia negyvą karalaitę – ta atgyja. – 1.1.1.17.

[74]: Ž I 558(18), 35(31), 217(151), 457(233), 462(432), 531(1), 1284(14), 1583(26), 1936(42), 2269(261), 3665(81), 4057(18), 4731(16), 4788(80); V BsLP 2 p. 17, MT 9 408, 409, 260(218, 282), 406(250), 422(5), 1803(44), 2912(4), 3783(227); R KPBL 60, MT 9 410, 260(23), 279(33), 346(188, 192), 368(45), 979(21), 1120(316), 1276(242), 1473(65), 1485(41), 1788(54), 1791(35), 1833(1154), 2145(46), 3107(257), 3235(382), 3987(217); K 3525(30); S LBr p. 188 = BsLPY 1 110, BsLP 1 p. 17, BsLPY 3 37, LRš 27, I 123(2), I 495(7), 368(283), 1266(201), 1311(18), 3517(966), 4551(94); D VPS 1 14, III 173(548), III 226(904), 368(184), 784(278), 952(32), 953(31, 37), 2368(336), 2750(386), 2940(74, 155), 3150(76), 3203(101), 3285(12), 3426(581), 4311(11); N 260(437), 272(46). Įvairūs [4]: R 421(1), 544(273), 1724(2); N 279(136).

1.2.2.18. Herojus mėgdžioja kito personažo veiksmus, nepaisydamas aplinkybių skirtumo

1.1. H patenka į pavojingą situaciją: 1.2.2.18.

[2]: R 260(327, 330).

4.1. H patenka į pavojingą situaciją: 1.2.2.18. H išvaduojamas: 1.1.1.17.

[4]: R LTt 4 46, 2114(216); S 1264(61); D 3517(2671). Įvairūs [3]: Ž 462(251); R 619(19); D 449a(103).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare