3.2.0.10. Herojus demonstruoja, kad jis daiktų ir reiškinių nepažįsta

1.1. (H gauna informaciją): Piemuo / pakeleivis naktį eina ieškoti vandens sau / kartu nakvojančiam seneliui / elgetai ir mato: prie šulinio guli žmogus, į kurio galvą kirvis įkirstas; lauke kažkas šaukia, kam jį paliko; prie miegančių jaunavedžių skraidžioja balandžiai, o prie miegančių šeimininkų šliaužioja gyvatės. Senelis / namų šeimininkas paaiškina, kad bernas kirvio į vietą nepadeda, žmonės javų nesuvalo – šie ir šaukia; jaunavedžiai gražiai gyvena, o vyresnieji barasi. – 3.2.0.10. / Žmogus moka septynias pasakas, bet jų niekam neseka – jis klaidžioja septynias valandas. – 3.2.0.7.; 3.2.0.10.

[34]: Ž 1825(38), 2270(154), 2507(59), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 175 p. 313; V MT 9 390, BLLS 745, ŠLSP 166, 1699(7), 2142(79), VUBR F 1 – F 646 p. 214; R BsLP 2 p. 41, MT 9 393, 394, 368(191), 768(122, 232), 978(207), 979(63), 1719(107), 1791(1), 2293(20), 2427(4), 2634(39), 2779(15), 2812(184); S BsLP 1 p. 17, BsLPY 4 12, 24, 2717(139), 3785(240); D 724(150), 2641(64), 3013(125); N 4900(67). Įvairūs [4]: Ž 1217(47), LVIA f. 1135 a. 10 Nr. 179 p. 60; S I 133 (181); D III 173(188).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare