1.2.1.16. Herojus įtikina antipodą, kad jis antipodui nenaudingas

5.1. H gauna aukštą padėtį: Piemuo atiduoda velniui dūdelę / išmokina groti – velnias jį padaro kunigu. – 1.1.2.13. H praranda aukštą padėtį: Kunigas laiko mišias. Atbėga velnias ir prašo pataisyti dūdelę. Kunigas atsisako – jis nebemoka laikyti mišių. – 1.2.1.16.

[3]: S BLLS 415; E BLLS 413; N I 509(7).

<…> H praranda aukštą padėtį: 1.2.1.16. H atgauna aukštą padėtį: Žmogus šeria velniui per veidą ir klausia, iš kur garsas: ar iš velnio žando, ar iš žmogaus delno. Velnias nežino; jis vėl padaro žmogų kunigu. – 1.1.1.22.

[1]: Ž BLLS 414 = LTt 4 466 = VLD p. 90.

H gauna aukštą padėtį: 1.1.2.13. H praranda aukštą padėtį: Kunigas laiko mišias. Atbėga velnias ir reikalauja pataisyti dūdelę / pamokyti groti dūdele. Kunigas pataiso / pagroja. – 1.2.1.5.; Kunigas apskundžiamas kardinolui / išmetamas iš kunigų. – P 5.2.2.2. H atgauna aukštą padėtį: Kunigui liepiama pasiaiškinti kardinolui. Velnias apsirengia kunigo drabužiais ir pasiteisina: per mišias dūdavęs, nes kardinolas jojęs per sidabro upę ir girdęs žirgą. Kunigas išteisinamas. – 3.1.0.2. / Sienoje įmūrytą piemenį velnias maitina ir vėl išmokina kunigu. – 1.1.2.10.

[2]: Ž 1279(329); R 1574(76).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare