1.1.1.2. Herojus pasiekia, kad antipodas neteisingai vertintų aplinką

3.1. H įtikina A: Karalius nori turėti gražiausius rūbus / ponas nori išdažyti kambarius šventųjų paveikslais. Žmogus sako pasiūsiąs rūbus / išdažysiąs kambarius, bet to nematysią neteisėtai gimę / nuodėmingieji. Karalius ir dvariškiai/ ponas nieko nemato, bet bijo prisipažinti. – 1.1.1.2. H neįtikina A: Karalius “apsirengia” puikiaisiais rūbais ir išeina į gatvę – vaikas pasako, kad karalius nuogas. / Ponas pasikviečia svečių ir rodo jiems “paveikslus”. Svečiai mato tuščias kambario sienas. Ponas juos išvadina neteisėtai gimusiais, o svečiai mano, kad ponas išprotėjo. – 1.2.1.2.

[17]: Ž 284(544),1733(5), 1774(100), 4506(69), 4858(69); V 279(10),4947(257); R1100(186), 1852(23); K JrkLM 44 = BsLPY I 78 = LTt 4 33; S DSPŽ 1 p. 283, 279(108), 1627(251), 2274(482); D 449b(186), 3155(67), 3165(9). Įvairūs [4]: Ž DKL 265, 2954(58), 4853(2); S BsLP 2 p. 95.

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare