H padaro A nepavojingą / pakelia prestižą: Vilkas nori suėsti šunį / susipyksta vilkas ir zuikis, susitaria kariauti. Vilkas atsiveda miško žvėris, o šuo / zuikis / ožys – naminius gyvulius. Pamatę ateinant gaidį, katiną ir aviną, žvėrys mano, kad vienas atsineša dalgį, kitas akmenis renka.

[37]: Ž DPM 16 = DŽT 2 458, I 315(14), 788(108), 1583(41), 1766(55), 1982(50), 4061(15), 4858(22); V 768(499), 1038(110), 5099(28); R 367(9), 1038(45, 75), 1119(17), 1183(142), 1748(11), 1899(61), 1916(2), 2147(11), 2771(35), 3102(37); K TD 7 141, 4639(16); S BsLPY 3 158, LTt 3 36; D III 115(15), 552(1115 ~ 1163), 789(3), 792(75), 807(573), 954(42), 1155(300), 1824(576), 2898(605), 3273(3). 61 B + 104 [2]; 100 + 104 [15]; 101 + 104 [6]; 101 + 100 + 104 [31]; 102 + 104 [11]; 200 + 104 [2]; Įvairūs [2]: Ž 1936(43); V 4846(2).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare