H išsaugo gyvybę: Žmogus prašo vilką leisti prieš mirtį nusiprausti / pasimelsti. Žmogus išsipjauna lazdą. – 1.1.1.11.; Žmogus prašo leisti į vilko uodegą rankas nusišluostyti / pabučiuoti uodegą. Vilkas atsuka uodegą, žmogus ją pagriebia ir muša vilką / nutraukia uodegą. – 1.1.1.19.

[17]: Ž 69(497), 589(3), 740(2), 4643(44), 4837(112); V 324(7), R MT 9 p. 129, I 124(9), 430(426), 545(122), 1332(19), 1780(186), 3108(68); D GP 61, 71, 374d(2339b), 4232(770). Įvairūs [3]: R 2771(12); D GP 175, 2932(9).

H išsaugo gyvybę: 1.1.1.19. H padaro A nepavojingą: Žmogus įlipa į medį, o vilkai lipa kits kitam ant nugaros, norėdami žmogų pasiekti. Žmogus pasako, kad labiausiai klius beuodegiui. Beuodegis pabėga, visi vilkai nugriūva. – 1.1.1.18.

[32]: Ž SchPP 51 ~ 1583(82), 788(1), 2924(127); V SlŠLP 17 ~ I 142(26) ~ I 566(19), I 1060(138), I 1063(1028); R BsLPY 2 195 = LTt 3 51, 218(1180), 279(63), 346(158), 450(77), 768(300, 334), 1038(21), 1201a(36), 1634(45), 2771(399); S 4545(280); D III 146(124), III 173(288), III 217(33), 790(69), 792(163), 795(5), 899(31), 1358(6), 2441(249), 2501(8a), 2750(84). 121 + 47 B [3]: R 1038(266); D 327(7), 1555(15); Įvairūs [2]: S BsLPY 3 181; D 2795(160).

H padaro A nepavojingą: Žmogų vejasi vilkai. Jis įlipa į medį, o vilkai lipa kits kitam ant nugaros. Žmogus pasako, kad klius beuodegiui vilkui. Toks vilkas pabėga, visi vilkai nugriūva. – 1.1.1.18.

1 + 2 + 121 [6]; 166 A* + 121 [5]; 1875 + 121 [3]; Įvairūs [8]: R 1747(10), 1880(1a), 1852(84); D 797(43), 789(27), 1358(1), 2442(113); N VUBR F 1 F 838.

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare