1.1.1.15. Herojus pakeičia save kitu personažu ar objektu

H patenka į sunkią būklę: Kareivis / pono dukters atstumtas popas parašo laišką vyrui / tėvui, kad žmona /duktė nedorai elgiasi. – P 5.2.2.3. H išsaugo gyvybę: Vyras / tėvas liepia tarnams žmoną / dukterį nužudyti. Karalienės / dukters paprašyti tarnai nuneša vyrui / tėvui šunų akis / avies širdį ir akis; vyras / tėvas patiki, kad bausmė įvykdyta. – 1.1.1.15. / 1.1.1.15. (Brolis naktį beldžia į sesers langą ir sako, kad leistų tą, kas vakar buvo. Sesuo stsako, kad nieko nebuvo vakar, nereikia ir šiąnakt. – 1.1.3.7.). H sugrąžina teisingą požiūrį: Karalienė su dukra randa šerno urvą; šernė ją maitina. – 1.1.2.10.; Karalius medžioja šerną, pamato žmoną ir dukterį. – 5.1.2.4. / Miške paliktą dukterį randa karalius ir ją veda. – 4.1.0.1.; Karalienė tarnauja vežėju pas savo tėvą. – 5.1.2.4.; Vežėjas pasakoja savo gyvenimą – tėvas / tėvas ir vyras atpažįsta dukterį / dukterį ir žmoną. – 5.1.2.2. / Karalienė žada pasakoti su sąlyga, kad nukirs galvą tam, kas pasakys: “Neteisybė”. Ją apšmeižęs žmogus pasako: “Neteisybė”. – 5.1.4.1.

[26]: Ž BsLPY 2 18, DSPŽ 2 p. 440, LRš 107, 462(474), 494(1), 829(186), 1644(225), 2084(7), 3665(414), 4057(12), 5034(54); V ŠLSP 128; R 397(158), 888c(612), 1107(14), 1870(93); S BsLP 1 p. 63, 2325(493), 3517(818); D III 173(134), 2940(27), 3164(503), 3457(114), 3517(2938), 4736(59); N 279(142). 883 A + 706 / 709 [5]: Ž I 817(1); R 450(100), 860(41), 2884(308), 3108(106).

Bendrą tipo aprašymą žr. Lietuvių liaudies pasakų repertuare